Generolas įspėja: Lietuva turi ruoštis blogiausiam (84)

Pastarosiomis dienomis Baltijos šalių padangėje fiksuoti incidentai kelia vis daugiau nerimo. Į Latvijos ir Estijos oro erdvę įskridę ir sprogę dronai, o taip pat panašus įvykis Lietuvoje rodo vieną aiškią tendenciją – karas Ukrainoje vis labiau artėja prie regiono.
Buvęs Lietuvos karinių oro pajėgų vadas Edvardas Mažeikis sako, kad tokie įvykiai nėra atsitiktiniai. Jo teigimu, tai natūrali karo pasekmė, kai bepiločiai orlaiviai nukrypsta nuo kurso ir patenka į kaimyninių šalių teritorijas.
Vos prieš kelias dienas dronas sprogo Estijoje, atsitrenkęs į Auverės elektrinės kaminą. Kitas nukrito Latvijoje. Dar anksčiau panašus incidentas užfiksuotas ir Lietuvoje, Varėnos rajone, kur dronas nukrito į Lavyso ežerą ir sprogo. Nors oficialiai teigiama, kad tai galėjo būti nuo kurso nuklydę aparatai, generolas ragina neatsipalaiduoti.

Pasak jo, šiuo metu Baltijos šalys gyvena taikos režimu, todėl oro erdvė stebima kitaip nei karo zonoje. Tai reiškia, kad prie sienų nėra išdėstytų aktyvių oro gynybos sistemų, kurios galėtų greitai reaguoti į tokius pavojus.
Generolas pabrėžia vieną svarbiausią dalyką – Lietuva turi ruoštis blogiausiam scenarijui. Nors iki šiol viskas baigėsi laimingai ir dronai nukrito atokiose vietose, tai gali nesikartoti amžinai. Pasak jo, tai tik laiko klausimas, kada gali būti sužeisti žmonės ar padaryta rimta žala turtui.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad tokie dronai dažniausiai nėra leidžiami pavieniui. Jie skrenda grupėmis, o pavieniai aparatai tiesiog atsiskiria nuo pagrindinio srauto. Tai dar labiau didina riziką, kad panašūs incidentai kartosis.
Kalbėdamas apie Lietuvos pasirengimą, E. Mažeikis pripažįsta, kad situacija nėra paprasta. Anksčiau šalis turėjo efektyvių priemonių kovai su tokiais dronais, tačiau jos buvo perduotos Ukrainai. Tai buvo svarbus sprendimas remiant kovojančią šalį, tačiau dabar atsiranda naujų iššūkių.
Šiandien Lietuva turi tam tikras oro stebėjimo sistemas ir radarus, tačiau jų nepakanka visai sienai padengti. Be to, nors yra galingų raketinių sistemų, jų naudojimas prieš nedidelius dronus būtų labai brangus ir ne visada racionalus sprendimas.
Generolas akcentuoja, kad svarbiausias prioritetas turėtų būti ne dronų numušimas, o jų aptikimas. Tik laiku pastebėjus pavojų galima priimti tinkamus sprendimus. Tačiau net ir čia kyla problemų – modernios sistemos yra labai paklausios, o jų gamyba ir tiekimas gali užtrukti kelerius metus.
Situaciją komplikuoja ir teisiniai aspektai. Taikos metu kariuomenė negali laisvai naudoti ginklų prieš bet kokius skraidančius objektus. Tokius sprendimus gali priimti tik vidaus saugumo institucijos, laikydamosi griežtos tvarkos.
Nepaisant visų iššūkių, Lietuva jau planuoja stiprinti savo oro gynybą. Iki 2030 metų ketinama sukurti integruotą sistemą, kuri apims tiek dronų aptikimą, tiek jų neutralizavimą. Šiam tikslui numatyta skirti apie 500 mln. eurų.





