Kazimiros Prunskienės dukra atskleidė skaudžias paskutines akimirkas: „Viskas įvyko labai staiga“ (3)

Eidama 84-uosius metus Anapilin išėjo nepriklausomybės akto signatarė, profesorė Kazimira Danutė Prunskienė. Ši žinia Lietuvą apskriejo šiandien.

Naujienų portalui tv3.lt apie mamos savijautą paskutinėmis dienomis papasakojo jos dukra Rasa Vaitkienė.

Pasakė, kaip mama jautėsi paskutinėmis akimirkomis

Moteris sakė, kad praėjus daug metų po insulto ji jautėsi neblogai, tačiau šį kartą pablogėjusios būklės neištvėrė.

„Prieš beveik 14 su puse metų ji patyrė insultą. Per tuos metus jautėsi pakankamai neblogai. Buvo keli epizodai, kai sveikata buvo pablogėjusi, bet kažkaip užtekdavo jėgų vėl atsistatyti.

Bet šį kartą, deja… Matyt, mama jau buvo pavargusi nuo visų savo sveikatos problemų. Yra kelio pradžia ir yra pabaiga, kad ir kaip liūdna tai būtų“, – su ašaromis kalbėjo ji.

Rasa sakė, kad mamos mirtis buvo netikėta, tačiau ji jau kurį laiką gydėsi ligoninėje.

„Iš tiesų viskas įvyko labai staiga. Tačiau ji praktiškai jau beveik mėnesį gulėjo Vilniaus ligoninėje“, – kalbėjo moteris.

Šiandien mamą ligoninėje lankė Rasos sesuo, o netrukus po jos vizito šeimą pasiekė liūdna žinia.

„Šiandien sesė buvo jos aplankyti. Mes buvome pasiskirstę – dienomis po porą valandų su mama būdavo sesuo, vakarais po porą valandų – aš.

Šiandien sesė buvo pas ją ir maždaug po valandos, kai išėjo iš ligoninės, mama… Na, taip viskas ir įvyko.

Ji sakė, kad mama paskutinę dieną atrodė labai gražiai, tiesiog švytinti…“ – dalijosi R. Vaitkienė.

Mirė Kazimira Prunskienė

K. Prunskienė gimė 1943 m. vasario 26 d. Švenčionių rajone, Vasiuliškių kaime. 1965-aisiais Vilniaus universitete įgijo ekonomistės specialybė ir ten dirbo dar du dešimtmečius – dėstė Pramonės fakultete, o nuo 1978 m. tapo docente.

1986 m. apsigynė ekonomikos mokslų daktarės disertaciją, dirbo užsienio universitetuose. Iki pradėdama aktyvią politinę veiklą dirbo Lietuvos žemės ūkio ekonomikos instituto direktoriaus pavaduotoja, vėliau – Liaudies ūkio specialistų ir vadovaujančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo instituto rektore.

Į politiką įsitraukė 1988 m. – buvo viena iš pagrindinių Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių ir dalyvių, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signatarė, 1990–1992 m. – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990–1991 ėjo pirmosios Vyriausybės ministrės pirmininkės pareigas.

Už politinę veiklą atkuriant Lietuvos nepriklausomybę Romoje apdovanota Minervos prizu.

1995-aisiais K. Prunskienė įkūrė ir pirmininkavo Lietuvos moterų partijai, kuri vėliau tapo Naujosios demokratijos partija. Nuo 2001 m. pirmininkavo Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungai.

1996 m., 2000 m. ir 2004 m. buvo išrinkta į Lietuvos Respublikos Seimą.

2000 m. apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu ir Nepriklausomybės medaliu. 2001 m. už ypatingus nuopelnus apdovanota aukščiausiu Vokietijos Federacinės Respublikos apdovanojimu – Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi su žvaigžde.

2012 m. vasarį politikę ištiko ir sveikatos būklei itin smarkiai atsiliepė insultas, ji buvo panirusi į komą. Pablogėjus sveikatos būklei, moteris į politiką nebegrįžo.

Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo K. Prunskienę persekiojo šešėlis dėl galimo bendradarbiavimo su sovietų KGB.

Ne vienus metus trukusį teismų maratoną 2011 metų sausį užbaigė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai neskundžiama nutartimi panaikino Liustracijos komisijos sprendimą. Ši komisija anksčiau vienbalsiai buvo pripažinusi, kad politikė sovietinės okupacijos metais slapta bendradarbiavo su KGB, vykdė žvalgybos, kontržvalgybos ir ideologinės žvalgybos užduotis.