LRT generalinė direktorė Monika Budrienė pranešė liūdną žinią (7)

Po Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininko Mindaugo Jurkyno ir premjerės Ingos Ruginienės raginimų visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė kol kas nežada atsistatydinti. Pasak jos, į kylančius klausimus dėl paskelbto ir vėliau atšaukto sprendimo į LRT tiesioginį eterį nebekviesti „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio atsakys vykstantis vidinis tyrimas.

„Kol kas ne, vyksta tyrimas. Vyksta tyrimas, tyrimas atsakys į klausimus, kaip įvyko tai, kas įvyko ir ką mes galėtume padaryti geriau. Manau, kad pastaruoju metu į visas puses buvo pasiūlymų vieni kitiems atsistatydinti“, – žurnalistams teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė. 

„Matau Lietuvoje pernelyg daug (…) kaltųjų paieškos naratyvo tradicijos. Kuris, sakyčiau, yra sovietinis. Jeigu atleisime visus už visas klaidas, kokias jie yra padarę – greitai neliks kam dirbti“, – akcentavo ji. 

Antradienį vykusiame LRT tarybos posėdyje generalinė direktorė teigė, kad sprendimą nebekviesti politiko į tiesioginį eterį priėmė ne ji. 

Vis tik, pasirodžius ir atšaukus tokį sprendimą, raginimus M. Garbačiauskaitei-Budrienei atsistatydinti išsakė ir I. Ruginienė bei M. Jurkynas. 

Tiesa, dar praėjusią savaitę išplatintame pranešime M. Garbačiauskaitė-Budrienė tikino, kad siekiant išvengti tokių situacijų ateityje, organizacijoje bus atliktas vidinis tyrimas. 

Kaip skelbta, praėjusią savaitę LRT pranešė apie sprendimą nekviesti „Nemuno aušros“ lyderio R. Žemaitaičio į tiesiogines laidas.

LRT teigimu, toks sprendimas priimtas, Seimo Etikos ir procedūrų komisijai konstatavus, kad R. Žemaitaitis savo ankstesniais prieš visuomeninį transliuotoją nukreiptais pasisakymais pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatas. Atsižvelgiama ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismas praėjusių metų gruodžio pradžioje politiką pripažino kaltu dėl neapykantos kurstymo ir Holokausto menkinimo.

LRT televizijos Naujienų tarnybos vadovė Inga Larionovaitė tuomet pabrėžė, kad tiesioginis eteris reikalauja atsakomybės ir pagarbos. Pasak jos, tai nėra įžeidinėjimams ar neapykantos retorikai reikšti skirta vieta.

Tiesa, kiek vėliau, pasipylus visuomenininkų bei žurnalistų kritikai minėtam žingsniui, ketvirtadienį sprendimą visuomeninis transliuotojas atšaukė. Anot LRT, sprendimas nekviesti „Nemuno aušros“ pirmininko į tiesiogines laidas buvo klaida.

I. Larionovaitės teigimu, toks sprendimas priimtas skubotai, neįsiklausius į visuomeninio transliuotojo bendruomenės balsus.