Gydytojas įspėjo saugotis: epidemija įgauna pagreitį – liga sunki ir klastinga

Sergamumas gripu ir kitais kvėpavimo takų virusais Lietuvoje auga kaip ant mielių – epideminį lygį jis jau pasiekė 7 savivaldybėse, ypač daug sergančių Vilniaus mieste ir rajone. Gydytojai konstatuoja, kad gripas įgauna pagreitį, o gripas šiemet išties sunkios eigos.

Kaip skelbė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), lyginant su ankstesne savaite, gripo atvejų skaičius padidėjo beveik dvigubai, ūgtelėjo ir COVID-19 ligos bei ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) skaičius.

Praėjusią savaitę (50-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 173 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 48. Dėl šių ligų 6 asmenys buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Registruoti 2 mirties nuo COVID-19 ligos atvejai. Nuo gripo užpraeitą savaitę fiksuoti 2 pirmi mirtgies atvejai šį sezoną.

Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos šeimos gydytojas Gediminas Urbonas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad sergamumas gripu artimiausią mėnesį tik augs.

„Epidemija įgauna pagreitį – vis daugiau sergančių ir artimiausią mėnesį turėsime didelį sergamumą gripu. Šiemet gripas išties gana sunkios eigos“, – sakė jis.

Gripas – visada sunkus susirgimas

Gydytojas pasakojo, kad gripas gyventojus puola kaip ir kiekvienu šaltuoju sezonu, tik šiemet tai vyksta keliomis savaitėmis anksčiau. 

„Bet noriu pabrėžti, kad gripas nėra paprastas peršalimas – tai pakankamai sunkus susirgimas. Jis pasireiškia staigia pradžia, galvos, raumenų skausmais ir dideliu bendru negalavimu, t. y. silpnumu nuovargiu, dideliu prakaitavimu. 

Tad gripas kaip visada yra gana sunkus susirgimas, tai čia nėra nieko labai naujo. Tik tiek, kad šiais metais gripo pakilimas prasidėjo trimis savaitėmis anksčiau, negu įprasta. 

Ilgamečių stebėjimų duomenimis, gripo sezonas paprastai prasidėdavo maždaug gruodžio antroje pusėje, tai dabar prasidėjo lapkričio pabaigoje ir dabartinis sergamumas gripu įgauna pagreitį, ką ir matome šią savaitę“, – kalbėjo G. Urbonas.

Nors nemažai pacientų jau sunkiai serga, gydytojas teigė, kad gripo sezonas šias metais klasikinis tuo atžvilgiu, kad sergamumas visada prasideda vaikų kolektyvuose. 

„Epidemija įgauna pagreitį – vis daugiau sergančių ir artimiausią mėnesį turėsime didelį sergamumą gripu. Šiemet gripas išties gana sunkios eigos“, – sakė G. Urbonas.

„Vėliau jie parneša gripą į namus, čia liga išplinta tarp suaugusiųjų, kurie toliau ją platina. Taigi šia prasme turime lygiai tą pačią situaciją. Šiuo metu serga labai daug vaikų, jie serga sunkiai

Šiuo metu serga labai daug vaikų ir jie serga sunkiai. Vaikai pradėjo sirgti maždaug prieš dvi savaites. Šią savaitę, ką matau savo praktikoje, jau pradėjo sirgti daug suaugusiųjų“, – kalbėjo jis.

Gripas pavojingas savo komplikacijomis 

Nors gripas plinta visoje visuomenėje ir taikosi į kiekvieną, vis tik ligos pasekmės rizikos grupių asmenims gali būti rimtesnės.

„Apie rizikos grupes esame daug kalbėję dar COVID-19 pandemijos laiku. Turbūt visuomenė tai gerai įsiminė. Tik tiek, kad gripas, skirtingai nuo SARS-CoV-2 viruso sukeliamos infekcijos, dažnai komplikuojasi bakterinėmis komplikacijomis – ausų uždegimais, sinusitais, plaučių uždegimais. 

Tad visuomet esant sunkesnės eigos gripui, jei ligos simptomai užsitęsia ar atsiranda naujų požymių – ausies skausmas, skrepliavimas, labai stiprus nosies užgulimas, labai kviesčiau visus atvykti į gydymo įstaigas, kreiptis į šeimos gydytoją arba skubios pagalbos skyrių, pasidaryti tyrimus, siekiant nustatyti, ar nėra bakterinių komplikacijų“, – patarė G. Urbonas. 

Jis pridūrė, kad gripas pažeidžia visą organizmą, ne tik kvėpavimo takus, tad ir simptomų gali atsirasti įvairių. „Gripas yra viso organizmo liga ir virusas gali pažeisti daugelį organų. Tad pavieniais atvejais gali atsirasti ir virškinamojo trakto sutrikimai, pasireiškiantys pykinimu, vėmimu ir pan.“ – pastebėjo šeimos gydytojas.

Tiesa, ne visada gripo eiga būna ūmi ir lengvai atpažįstama. „Dar COVID-19 parodė, kad ligos eiga gali būti labai nevienoda. Vieniems gali būti labai sunki, kitiems – labai lengva. Dar ir gripo atveju daugumai yra sunki eiga, bet kai kada gali būti ir visai lengva. 

Tačiau komplikacijos gali vystytis net ir esant lengvam susirgimui“, – komentavo G. Urbonas, priminęs ir apie dar vieną galimą gripo komplikaciją – miokarditą, kai pažeidžiamas širdies raumuo. 

Išvydus neigiamą testo atsakymą – ypač suklusti

Paklaustas, kaip vertina pastaruoju metu populiarias gydytojų rekomendacijas patiems gyventojams namuose po ranka visada turėti greitųjų antigeno testų, pašnekovas atkreipė dėmesį į vieną niuansą.

„Labai rekomenduočiau atlikti šiuos testus. Ir COVID-19 pandemija išties čia daug ką pakeitė – iki pandemijos tokius testus naudojome mažai. Tuo metu pamatėme, kad galime turėti gana tikslius greituosius antigeno testus virusams nustatyti.

Jie ypač svarbūs dėl to, kad nustačius tikslų ligos sukėlėją gydytojams lengviau operatyviai paskirti specifinius antivirusinius vaistus, kurie prieinami tiek COVID-19, tiek gripo atveju. Jie gali padėti žmogui greičiau pasveikti ir apsaugo nuo komplikacijų, o COVID-19 atveju rizikos grupių asmenis apsaugo nuo hospitalizacijų ir net mirčių. 

„Gripas yra viso organizmo liga ir virusas gali pažeisti daugelį organų.“

Tiesa, nors galima šių vaistų įsigyti vaistinėje ir turėti namuose, testo tikslumas priklauso nuo jo atlikimo technikos. Nežinau, kiek pačiam sau atlikti testą yra naudinga ir tikslu, nes reikia paimti epitelio ląstelių, o ne kvėpavimo takų sekreto“, – aiškino G. Urbonas. 

Pasak jo, neretai tie gauti neigiami atsakymai testų, kuriuos žmogus atliko pats sau, nebūna iki galo patikimi, nes pakartoti gydymo įstaigoje jei būna teigiami:

„Tad visuomenė turėtų žinoti, kad geriau pačiam sau testo neatlikti, geriau, kad tą padarytų kitas asmuo. Bet kuriuo atveju abejojant namuose atlikto testo rezultatu visuomet pravartu jį pakartoti gydymo įstaigoje, kur jie yra atliekami nemokamai.“

Apsaugai – ne tik skiepai

Gydytojas ragino neprarasti budrumo ir per ilgas šventines dienas, laikytis ypač nuo pandemijos laikų iki kaulo smegenų žinomų prevencijos priemonių. 

„Tokių griežtų taisyklių niekada turbūt nebebus, bet visos tos rekomendacijos galioja. Susirgus reikia likti namuose, neplatinti infekcijos, viešose ir net namuose, jei yra sveiki artimieji, dėvėti kaukę, plauti rankas, dezinfekuoti paviršius ir t.t.“ – priminė G. Urbonas.

NVSC specialistai savo ruožtu primina, kad rizikos grupėms priklausantys asmenys, t. y: 2–7 metų vaikai, 65 metų ir vyresni asmenys, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai (taip pat ir studentai, atliekantys praktiką asmens sveikatos priežiūros įstaigose), lėtinėmis ligomis sergantys asmenys bei nėščiosios skiepijami nemokamai (valstybės lėšomis).

„Šį sezoną jau sunaudota 87 proc. rizikos grupėms skirtos vakcinos. Jeigu priklausote rizikos grupei ir dar nepasiskiepijote, dėl skiepų kreipkitės į savo gydymo įstaigą“, – nurodė įstaiga.

NVSC duomenimis, Lietuvoje gruodžio 8–14 d. (50-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis siekė 1246,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę (49-ąją metų savaitę) jis buvo mažesnis (918,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Mažiausias sergamumas praėjusią savaitę fiksuotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminį sergamumą siekė septynios – Vilniaus miesto ir rajono, Trakų, Širvintų, Jonavos rajono, Alytaus miesto ir rajono – savivaldybės.

Kas savaitę didėja sergamumas gripu, ypač tarp vaikų. Ligoninėse gydomų asmenų skaičius taip pat auga, vaikai 50-ąją metų savaitę sudarė 67 proc.