Siaubinga tragedija sugriovė kauniečių šeimos gyvenimą: visų prašo tik vieno

Vieniša mama iš Kauno, žirgyno „Kariūnas“ savininkė Viktorija Skritulskaitė per pastaruosius kelerius metus patyrė vieną sukrečiančią nelaimę po kitos – jos įkurtą žirgyną suniokojo gaisras, o netrukus po to sekė ilgai trukę teisminiai ginčai dėl žemės ir turto.

Į sklypą investuoti dideli pinigai, suburta stipri bendruomenė ir vaikų pamėgta erdvė šiandien atsidūrė nežinioje. Moteris viliasi atkurti žirgyną, išsaugoti jame gyvenančius žirgus ir užtikrinti savo dukrai saugią ateitį, tačiau tam jai reikalinga visa įmanoma pagalba.

Gaisras pasiglemžė beveik viską

Prisimenant lemtingą gaisro dieną – Viktoriją vis dar apima sunkios emocijos.

„Iš tikrųjų vis dar užuodžiu tas smalkes, o pro šalį pravažiavus specialiosioms tarnyboms su sirenomis, širdis nusirita į kulnus“, – pasakoja ji.

Anot moters, baisiausia mintis – kad vietoje, kur liepsnos sunaikino viską, vos prieš pusvalandį miegojo jos mažametė dukra:

„Prisimenu, kaip ieškojau gyvūnų, dūmai gniaužė gerklę, o galvoje sukosi viena mintis – negaliu čia mirti, man reikia užauginti dukrą.“

Ugnis pasiglemžė ne tik pastatus. Ji sunaikino brangias šeimos nuotraukas, visus daiktus, dukros žaislus, knygas.

„Ji pirmiausia gailėjo knygutės, kurią pirmą kartą pasiėmė iš bibliotekos“, – sako Viktorija.

Deja, liepsnose žuvo ir šeimos augintiniai. „Naktimis girdžiu žuvusio šuniuko tipenimą“, – prisipažįsta moteris.

„Kariūnas“ – išsipildžiusi vaikystės svajonė

Žirgynas „Kariūnas“ Viktorijai nebuvo tik verslas.

„Visada svajojau apie žirgyną kaip ir visos mažos mergaitės, kurios lanko jojimo pamokas. Gyvenimas mokė, kad jis – ne vien svajonės, bet aš jos niekada nepamiršau“, – pasakoja ji.

Iki žirgyno įkūrimo Viktorija tarnavo Lietuvos kariuomenėje, tačiau, atsiradus žirgams, širdis ją vis labiau traukė atgal pas arklius.

Gimus dukrai, ji galutinai grįžo prie savo pašaukimo – 2023-aisiais įsigijo sodybą Jackiškių kaime su nemenka paskola, su tikslu ten įkurti žirgyną. „Kariūnas“ augo, plėtėsi, daugeliui žirgus pamilusių vaikų tapo tarsi antraisiais namais.

„Mes buvome nepaprastai laimingi. Niekada nesijautėme vieniši, nes mus visada supo pozityvūs ir nuoširdūs žmonės“, – sako ji.

Anot moters, be šios žirgų mylėtojų bendruomenės „Kariūno“ tikrai nebūtų: „Pati viena niekada nebūčiau tiek padariusi.“

Teismai truko trejus metus: „Iki paskutinės minutės tikėjau teisingumu“

Nors iš pradžių atrodė, kad gaisras, pasiglemžęs žirgyno pastatus, šeimai brangius daiktus ir net kai kurių gyvūnų gyvybes, buvo didžiausia tragedija – po jo sekė dar vienas smūgis – blogyn pasisukę teisminiai ginčai dėl žemės ir turto.

„Tikrai nesitikėjau tokio teismo sprendimo. Iki paskutinės minutės tikėjausi teisingumo“, – sako Viktorija.

Teismai iš viso truko trejus metus. Pirmąjį ji laimėjo, tačiau apeliaciją pralaimėjo, o kasaciniame procese, pasak jos, teisingumo taip pat nepavyko pasiekti.

„Negaliu patikėti, kad pardavėjas, apsigalvojęs dėl notarine sutartimi perleisto turto, tokiu būdu gali susigrąžinti jį be jokių pasekmių“, – teigia ji.

Moteris tvirtina, kad į sklypą buvo investuoti dideli pinigai – ne tik jos, bet ir visos žirgyno bendruomenės. Tačiau, anot jos, buvę savininkai atsisako grąžinti 64 tūkst. eurų ir dar pateikė naują 109 tūkst. eurų ieškinį dėl esą sugadinto sklypo.

„Pavyzdžiui, už pievos atsodinimą – mažiau nei dviejų hektarų – reikalauja 25 tūkst. eurų“, – pasakoja Viktorija.

Atjungta elektra ir kova su šalčiu

Anot moters, per teisminius ginčus buvę savininkai atjungė elektrą, nors sąskaitas už ją ji mokėjo dar kelis mėnesius.

„Elektra buvo atjungta tik prasidėjus šalčiams. Dėl to sproginėjo elektra šildomi vamzdžiai, o pagirdyti žirgus tapo tikru iššūkiu – nuolatinė kova su ledo luitais ir speigu“, – prisimena ji.

Šiuo metu jojimo pamokos nevyksta. Vis dėlto, nepaisant to, vaikai žirgų neapleidžia – lanko, rūpinasi, padeda.

„Sportiniams žirgams judėjimas būtinas, kad palaikytų gerą fizinę ir psichologinę formą“, – aiškina Viktorija.

Sunkiausia, pasak moters, stebėti dukros reakciją.

„Bandau ją pratinti prie minties, kad su kai kuriais gyvūnais teks atsisveikinti. O ji klausia: mamyte, kaip tu gali pasakyti, kas mums vertingesnis – Pieštukas (ponis), ar Kariūnas (žirgas)?“ – jautriu pokalbiu dalijasi Viktorija.

Ji taip pat prideda, jog jos dukra viliasi galėsianti bute auginti ir ūkio vištas, kurios liks be namų, jei teks atsisveikinti su žirgynu. Tiesos apie šių gyvūnų galimą likimą Viktorija teigia kol kas negebanti pripažinti.

Dukra, pasak moters, dažnai skaičiuoja savo turimus smulkius pinigėlius, kad galėtų padėti mamai sumokėti advokatams ir neprarasti namų.

„Nežinau, kaip ją pripratinti prie minties, kad nerūpestinga vaikystė sugriuvo ir gyvenimas nebebus toks, koks buvo“, – atvirauja Viktorija.

Baimė ne tik dėl žirgyno, bet ir šeimos ateities

Viktorija atvirai kalba ir apie finansinę nežinią: „Baisu, kad neatgavusi pinigų vis tiek būsiu priversta kažkur išsikelti. Kaip tai padaryti neturint lėšų – neįsivaizduoju.“

Ji sako, kad šiuo metu labiausiai reikia palaikymo, patarimų ir pagalbos persikraustant: „Bet kas, kas padėtų atsilaikyti dar nors vieną dieną, kol teismai ir antstoliai iki galo išspręs šią unikaliai sudėtingą situaciją.“

Moteris pripažįsta pati padariusi klaidų, tačiau labiausiai ją skaudina ne jos pačios sprendimai, o institucijų veiksmai.

„Jeigu man kas nors būtų papasakojęs šią istoriją, aš nebūčiau patikėjusi. Nepatikėčiau, kad taip galima manipuliuoti teismais ir institucijomis“, – sako ji.

Ji ragina ir kitus žmones būti budriems perkant nekilnojamąjį turtą: „Visiems, kurie tiki, kad brokeriai, notarai, advokatai dirba tik jums, siūlau dar kartą viską pergalvoti ir būti labai atsargiems sudarant sutartis.“

Reikalinga pagalba

Siekdama išsaugoti žirgus ir atkurti „Kariūną“, visa žirgyno bendruomenė sukūrė sutelktinio finansavimo puslapį, kuriame renka piniginę paramą žirgyno atstatymui.

„Kiekvienas euras ir pasidalinimas šia istorija suteikia mums viltį ir galimybę atsistoti ant kojų po šių dviejų milžiniškų tragedijų“, – sako Viktorija.

Prisidėti prie žirgyno išgelbėjimo savo aukomis galima čia.

Taip pat pavedimus galite daryti į šią sąskaitą:

Gavėjas: VŠĮ SENOJO ĄŽUOLO ARKLIDĖ

Sąskaita: LT817300010189870860