Staigi 41-erių Lietuvos medikės mirtis šeimai neduoda ramybės: be mamos liko 8-erių ir 11-os vaikai

Kalėdinės šventės – tai laikas, kuris suburia šeimas prie vieno stalo dalintis kalėdaičiu, pasidžiaugti metų pasiekimais ir prisiminti tuos, kurių jau nebėra šalia. Šiemet Seitkalijevų šeimai tai bus antrosios šventės be mylimos sesers, dukters ir mamos, vos 41-erių šį pasaulį palikusios Žanos Monstavičienės.

Praėjusių metų visą Lietuvą supurtė 41-erių sulaukusios medikės Žanos Monstavičienės netektis. Netikėtai Anapilin iškeliavusi moteris našlaičiais paliko 8-erių ir 11-os vaikus.

Savo prisiminimais apie mylimą seserį su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais sutiko pasidalinti jos brolis Ruslanas, kuris neslėpė, kad nors nuo Žanos mirties prabėgo jau pusantrų metų, vis tik širdyje tebestūkso didžiulė tuštuma.

Žanai per gimtadienį sustojo širdis

Prisimindamas skausmingą dieną, Ruslanas pasakojo, kad niekas nė tikėtis negalėjo, kad ji taip skaudžiai pasibaigs.

Tą dieną visa šeima kartu su Žana buvo susirinkę paminėti jos 41-ojo gimtadienio. Visur aplinkui sklido juokas, buvo vaišinamasi užkandžiais, o jubiliatė sukosi it vijurkas siekdama su visais pabendrauti.

„Gimtadienis vyko dienos metu, nes ji turi 8-erių ir 11-os vaikus. Šventei pasibaigus, apie 19 valandą, ji jau viską susidėjo, susipakavo, įsėdo į automobilį ir jai pasidarė bloga.

Visi galvojo, kad gal čia laikina, niekas taip rimtai nepažiūrėjo, kad reiktų greitąją kviesti. Nuo šventės vietos iki jos gyvenamos vietos yra apie 15 minučių kelio, bet per tas 15 minučių ji jautėsi vis blogiau.

Visi manė, kad gal dėl streso, gal dėl dar ko. Medikai dar bandė atvykę ją gaivinti jos namų kieme, bet darėsi vis blogiau ir nebeatgaivino… Sesuo mirė apie 19.30 valandą“, – netikėta įvykių atomazga pasidalijo Ruslanas.

Kaip pasakojo pašnekovas, medikai pateikė diagnozę – sustojusi širdis. Vis tik, kodėl jaunos medikės širdis sustojo, iki šiol niekam nėra aišku. Šeimai tai širdyje vis dar kirbantis klausimas, į kurį atsakymo nėra.

„Atrodė, kad viskas gerai, šventė buvo smagi, medikų dieną taip pat minėjome, nes ji buvo medikė, o čia va, netektis. Liko vaikai, jiems nežmoniškas stresas. Jaunesnioji dar nelabai suvokė, kas įvyko, tačiau vyresnioji viską suprato puikiai“, – aiškino Ruslanas.

Dažnai sapnuoja seserį

Kaip pasakojo pašnekovas, skausmas dėl sesers mirties per šitiek laiko neatlėgo, nors prabėgo jau pusantrų metų.

Ruslanas prisipažino, kad paskutiniu laiku vis dažniau pagalvoja apie savo seserį. Pašnekovas pridėjo, kad tikriausiai taip yra dėl to, kad pasąmonė jau susitaikė, kad daugiau jos nebeišvys.

„Aš tikrai ją sapnuoju ir labai dažnai. Netgi praėjus kelioms dienoms po mirties tiek nesapnuodavau, kiek dabar.

Aš gyvenu tame pačiame mieste, kur augome, tad dažnai praeinu pro tas vietas, kur būdavome kartu, praeinu pro jos namą. Tad tas tikriausiai irgi savo duoda.

Aš vis grįžtu į namus pas mamą, prisimenu, ką darėme kartu, ką veikėme. Prisimenu ir dovanas, kurias vieni kitiems dovanodavome, matau jos nuotraukas. Pamenu ir geras akimirkas, ir blogesnes, nes kadangi mes brolis ir sesuo – buvo visko“, – prisipažino pašnekovas.

Paprašius jo pasidalinti savo sapnais, jis tikino, kad jie – patys įvairiausi. Nuo linksmų akimirkų, kuriose jiedu su Žana juokiasi, iki rimtų diskusijų, tokių, kokios būdavo dar jai gyvai esant.

„Sapnai būna įvairiausio pobūdžio. Kadangi buvo ne tik džiugių akimirkų, tai esu sapnavęs, kad jos atsiprašinėju, kartais sapnuoju, kaip juokiamės kartu ar kažką veikiame savo miestelyje. Čia turbūt iš vaikystės dar užsilikę.

O būna ir tokių sapnų, kad diskutuojame – nuomonės ir jai gyvai būnant ne visada sutapdavo. Sapne suprantu, kad jos nėra, bet turbūt mes tokiu būdu bendraujame“, – liūdnai šyptelėjo jis.

Šventės be Žanos – kitokios

Ruslanas papasakojo ir tai, kad dabar, kai gyvename švenčių laukimu, jis dažnai prisimena, kaip anksčiau šeima susirinkdavo pas seserį, ragaudavo įvairių patiekalų ir juokaudavo.

„Dažniausiai šv. Kūčias minėdavome pas ją, dėl to mes šventines dienas praleisdavome kartu. Ji buvo labai svetinga, pas ją šventės būdavo labai pilnos, vaišingos.

Žana niekada nepamiršdavo ir dovanėlių visiems paruošti, tad galiu sakyti, kad ji buvo labai atsakinga ir taip pat žiūrėdavo į šventes. Ji buvo mūsų šeimos klijai, ji visus sukviesdavo“, – šiltais prisiminimais apie šventes su seserimi dalijosi brolis.

Ruslanas pasakojo, kad dabar jų šventės jau nebeatrodo taip pat. Jau antrąsias šv. Kalėdas jie su mama pasitiks tik dviese.

„Dabar gaunasi, kad šventės nebėra tokios pačios. Mes su mama susirenkame, pavalgome vakarienę ir išsiskirstome. Taip buvo ir pernai – susitikome, pabuvome porą valandų ir išsiskirstėme. Dabar nebėra šeimos klijų“, – susigraudino brolis.

Pašnekovas pasakojo, kad nors apie seserį kalbėtis skaudu, tačiau susirinkę su mama jie stengiasi ją prisiminti, o per šventes – padėti papildomą lėkštutę ant stalo.

Ruslanas su mama kalbasi apie tai, kaip vienoje ar kitoje situacijoje būtų pasielgusi Žana, kaip ji būtų pajuokavusi, stengiasi dalintis tik šiltais prisiminimais apie ją.

Kiekvieną dieną skiria po maldą sesei

Nors Žanos gyvųjų tarpe jau nebėra, tačiau jos atminimas – gyvas. Ruslanas pasakojo, kad nėra abejingas tikėjimui, tad kiekvieną dieną skiria po maldą už savo sesutę.

Jis pasakojo, kad Viešpaties labiausiai prašo ramybės savo sesės sielai, viliasi, kad Dievas priims ją į savo karalystę.

„Kartais meldžiuosi prieš miegą, kartais dienos metu, o kai nesukalbu tą dieną, tada bandau kitą dieną dukart maldą sukalbėti.

Pagerbiu, žinoma, ir nuvažiuodamas su mama į kapines uždegti žvakutes, nuvežti gėlių. Aišku, mišiose sekmadieniais irgi meldžiu, prašau, kad paimtų ją į dangų“, – dalijosi jis.

Taip pat pašnekovas savo seseriai yra skyręs dar vieną ypatingą pagerbimo būdą – bėgimą. Tuo metu jis 48 valandas bėgo be perstojo vis galvodamas apie Žaną.

„Kai buvo sunku, norėjosi sustoti, nebebėgti, bėgau vien dėl to, kad jai buvau dedikavęs bėgimą – tik dėl to nesustojau.

Turėjau dėl jos pasiekti finišą, turėjau dėl jos atiduoti visas jėgas. Tada nubėgau beveik 400 km“, – jautriu pagerbimu pasidalijo Ruslanas.