Įvardijo dvi sąlygas, kurioms susidarius Rusija pultų Baltijos šalis (125)

Vokietijos ir kitų Vakarų šalių žvalgybų įspėjimus apie galimą Rusijos agresiją prieš Baltijos šalis politologas Deividas Šlekys vertina rimtai. Vis tik tam, kad Rusija ryžtųsi tokiam žingsniui, o tai reiškia ir karui prieš NATO, turi susidaryti bent viena iš dviejų, pasak jo, Vladimirui Putinui palankių sąlygų. Joms susidarius, Rusija būtų pajėgi pademonstruoti Vakarams savus karinius raumenis.

Vakaruose – atsipalaidavimas

Vokietijos žvalgyba teigia, kad Rusija puls NATO šalis iki 2030 m. Kitų Vakarų šalių žvalgybos taip pat kalba apie tokios agresijos tikimybę ir nurodo galimus puolimo metus – nuo pat 2026 iki 2029 m.

Pirmuoju taikiniu dažnai nurodomos Baltijos šalys, taip pat Lenkija, Moldova arba Rumunija. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas D. Šlekys pastebi, kad Lietuvoje galima Rusijos agresija nėra naujiena, o štai Vakaruose – juntamas atsipalaidavimas.

„Mūsuose tai skamba jau ne vienus metus. Įvairūs politikai iš skirtingų partijų apie tai šneka. Mūsų visuomenė prie to pripratusi, pavargusi, kažkiek išsigandusi, bet dirbame, ruošiamės, treniruojamės, telkiamės ir t. t., – kalbėjo D. Šlekys. – Jei mes pakeliausime į Vakarus nuo Lietuvos ar Lenkijos, tai Vokietijoje, Prancūzijoje, Beniliukso, Pietų Europos šalyse, reikia pripažinti, net 4 metų plataus masto Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje yra visuomenių atsipalaidavimas, nesusimobilizavimas.“

Pabusti padeda hibridinės atakos

Pasak politologo, perspėjimai apie galimą Rusijos puolimą iki 2030 m. yra naudingi, nes taip telkiami ir ruošiami gyventojai galimam kariniam konfliktui. Dar vienas to pavyzdžių – Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo siekis paversti Bundesverą stipriausia profesionalia kariuomene Europoje.

„Prancūzai pradėjo šnekėti apie privalomąją karinę tarnybą, – pastebi politologas. – Tai jau yra dalykai, kurie liečia kiekvieną pilietį iš jaunesnės kartos. […]“

Anot D. Šlekio, Europą po truputį budina ir vis intensyvėjančios Rusijos hibridinės atakos: sprogdinimai, deginimai, dronai, sabotažai. Fizinio, smurtinio spaudimo per aplinkui, kaip sako jis, daugėja ne tik Baltijos šalyse, bet ir beveik visoje Europoje.

„Šalių lyderiai apie tai turi aiškinti žmonėms ir kartu prašyti piliečių, kad per mokesčius, per politinės valios davimą reikia daugiau darbo, daugiau finansų skirti saugumo sektoriui, o ne tik sveikatai ar švietimui. […] Žvalgybos duomenys yra žvalgybos duomenys . Jie tikrai mato daugiau, negu mato eilinis pilietis. Ir jie mato indikacijas, kad, nepaisant to, jog Rusija yra nuolatinio karo būvio jau ketverius metus, jie geba kažkiek kurti naujus vienetus, stiprinti juos. Tokie kariniai vienetai labiau telkiami NATO pasienyje – gal ne prie mūsų, bet Suomijos (pasienio – red. past.) zonoje.

Aš būčiau visgi matantis tai, kad tas toks alermizmas (Europoje – red. past.) yra pirmiausia pažadinti Vakarų visuomenę ir žmonėms pasakyti: „Žiūrėkit, mums reikia karių, tai eikit tarnauti kaip šauktiniai, mums reikia pinigų, mokėkim daugiau mokesčių, mums reikia jūsų budrumo informacinėje erdvėje, mums reikia jūsų budrumo kibernetinėje erdvėje.“ Vyriausybės pačios visko negali padaryti, reikia piliečių įsitraukimo taip, kaip yra Baltijos valstybėse ar Šiaurės valstybėse“, – sakė VU TSPMI docentas.

Prisibijo D. Trumpo?

Paklaustas, kada Rusijos agresija prieš Baltijos šalis ir bendrai prieš NATO yra pati realiausia, D. Šlekys išskiria dvi tai galėsiančias paskatinti sąlygas. Anot politologo, V. Putino karo žingsnius toliau Ukrainos sienų atneštų pokyčiai iš už Atlanto – Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valdžioje.

„Labai priklauso nuo to, kas yra valdžioje JAV. Kol yra Donaldas Trumpas, nepaisant, koks jis yra neprognozuojamas, man atrodo, Vladimirui Putinui būtų visiška beprotybė aklai, nuogai pulti NATO bet kurią valstybę.

Na, tada ir D. Trumpas jau nebegalėtų ignoruoti tokio fakto , – įsitikinęs pašnekovas. – Bet jeigu pultų hibridiškai, tada galėtų sakyti: „Įrodykit, kad mes čia buvom.“ Tai va čia yra tas momentas, kas visgi yra Vašingtone valdžioje, kokia yra situacija.“

Pamokantis Rusijos ir Japonijos karo pavyzdys

Antroji sąlygą, galėsianti išprovokuoti Rusijos agresiją prieš NATO, anot politologo, būtų Europos Sąjungos sankcijų švelninimas bei Vakarų šalių investicijų sugrįžimas į Rusiją. Laidos svečias pateikia konkretų pavyzdį, kada tokia sąlyga padėjo Rusijai per trumpą laiką užsiauginti karinius raumenis.

„Man tai labiausiai indikacija būtų arba bent jau rimtai pradėti mąstyti, jeigu yra pasirašomos ar paliaubos, ar netgi taikos sutartis ir viena iš jų sąlygų, kurią darytų Vakarai, – pradėtų mažinti sankcijas, naikinti esamas sankcijas ir pradėtų Vakarų finansinės struktūros, bankai, fondai investuoti atgal į Rusiją, vežti ten grynuosius pinigus, dolerius ir eurus. Tai reikštų, kad tie pinigai kristų iš karto į karo mašineriją, į tankų gamybą ir taip toliau. Va tada tai jau man būtų indikacijos. Žinant iš istorijos, ypač Rusijos istorijos, buvo geras pavyzdys – prieš gerą šimtmetį įvykęs Rusijos ir Japonijos karas.

Rusija jį pralaimėjo labai rimtai, bet realiai po karo pralaimėjimo gavo tokias finansines injekcijas iš Prancūzijos, kad per nepilną dešimtmetį atsistatė ir buvo kariškai stipresnė negu Rusijos ir Japonijos karo išvakarėse. Tai va man čia būtų indikacija – jeigu sankcijos mažėja, jeigu pinigai grįžta Vakarų į Rusiją, va tada mes turime tikrai pradėti žiūrėti, kas vyksta. Šiuo metu mes turime būti budrūs dėl hibridinių atakų, bet ne dėl tankų, įvažiuojančių į Vilnių“, – savo argumentus dėl galimos Rusijos karinės agresijos prieš NATO dėstė VU TSPMI docentas, politologas D. Šlekys.