Atskleidė vos 1 veiksmą, kuris pražudė 19-metę Lietuvos šimtukininkę: viskas įvyko per kelias sekundes (3)

Vilniaus rajone įvykusi skaudi avarija nusinešė jaunos vairuotojos gyvybę. 19-metės vairuojamas BMW išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su vilkiku – merginos gyvybės išgelbėti nepavyko.

Ši tragedija sukrėtė visuomenę ir dar kartą priminė, kokias skaudžias pasekmes gali lemti vos per kelias sekundes kelyje priimtas sprendimas.

Vairavimo instruktorius Rytis Rutkauskas papasakojo, kokia lemtinga klaida galėjo prisidėti prie šios avarijos, kodėl jauni vairuotojai kelyje patenka į skaudžias nelaimes ir dėl ko lenkimas laikomas vienu pavojingiausių manevrų kelyje.

Vairavimo mokyklose lenkimo praktikos gauna nedaug

Siaubinga tragedija, vakar nusinešusi 19-metės vairuotojos gyvybę, dar kartą atkreipė dėmesį į pradedantiesiems vairuotojams kylančius pavojus kelyje.

Pasak R. Rutkausko, viena svarbiausių jaunų vairuotojų problemų, be abejonės, yra patirties stoka. Vairavimo mokyklose didžioji praktinių užsiėmimų dalis vyksta mieste, todėl mokiniams ne visada atsiranda galimybių realiomis sąlygomis mokytis lenkti.

„Vairavimo mokyklos lenkimui skiria labai mažai dėmesio, nes didžioji dalis vairavimo mokymų vyksta mieste. Tokios praktikos jauni vairuotojai turi nedaug, todėl lenkti jie iš tikrųjų mokosi palaipsniui, jau savarankiškai važinėdami“, – aiškina instruktorius.

Iš anksto sumodeliuoti kiekvieną galimą lenkimo situaciją, anot jo, beveik neįmanoma, nes jos visada skiriasi. Vairuotojui tenka per labai trumpą laiką įvertinti daugybę aplinkybių, o didelė šio vertinimo dalis paremta regimuoju suvokimu.

„Pirmiausia reikia įvertinti kelio matomumą, atstumą iki priešpriešiais atvažiuojančių transporto priemonių ir jų greitį. Visa tai vyksta vizualiai. Neturint daug praktikos, tokius dalykus įvertinti labai sudėtinga, todėl kartais vertinimas gali būti neteisingas“, – sako R. Rutkauskas.

Lenkimas – pavojingas manevras, atliekamas dideliu greičiu

Instruktoriaus teigimu, bet koks lenkimas jau savaime yra rizikingas, nes jį atlikdamas vairuotojas išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą ir joje atsiduria prieš galimai atvažiuojančias transporto priemones.

Pavojų dar labiau didina ribotas matomumas, didelis greitis ir galimai netiksliai įvertintas atstumas. Ypač sudėtinga situacija gali susiklostyti tuomet, kai lenkiama didelė transporto priemonė, užstojanti nemažą kelio dalį.

„Jeigu lenkiame, vadinasi, važiuojame greičiau už priekyje esančią transporto priemonę. Tai yra dideliu greičiu atliekamas manevras. Išvažiuojame į priešpriešinio eismo juostą, todėl iš jos turime kuo greičiau grįžti į savąją“, – kalba pašnekovas.

Prieš pradedant manevrą būtina įvertinti ne tik padėtį kelyje, bet ir savo vairavimo gebėjimus bei automobilio technines savybes.

„Reikia labai gerai pažinti savo automobilį ir jo galimybes. Galbūt automobilis yra toks silpnas, kad geriau net nebandyti lenkti, nes jam reikia daug didesnio atstumo įsibėgėti. Jauno vairuotojo pagrindinė problema yra būtent praktikos ir gebėjimo teisingai įvertinti situaciją stoka“, – pažymi instruktorius.

Spaudžia važiuojantys iš paskos? Geriau praleisti

Kartais ilgiau už sunkvežimio ar kitos lėčiau važiuojančios transporto priemonės važiuojantis žmogus ima jausti iš paskos susidariusios automobilių kolonos spaudimą.

Kiti vairuotojai gali privažiuoti pernelyg arti, rodyti nepasitenkinimą ar specialiai mėginti paskatinti priekyje esantį automobilį lenkti.

R. Rutkauskas pabrėžia, kad tokiam spaudimui pasiduoti nereikėtų. Jei vairuotojas nesijaučia galintis saugiai lenkti, jis neprivalo rizikuoti savo ir kitų saugumu dėl nekantraujančių eismo dalyvių, važiuojančių iš paskos.

„Tokioje situacijoje kartais geriau šiek tiek padidinti atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, pasitraukti į dešinę ir praleisti tuos, kurie važiuoja greičiau. Pasiduoti spaudimui tikrai nereikėtų. Riziką ir jos pasekmes prisiimsime mes patys“, – įspėja pašnekovas.

„Jeigu kyla bent menkiausia abejonė – nelenkite“

Instruktorius pateikia vieną taisyklę: jeigu vairuotojui kyla nors menkiausia abejonė, ar manevrą pavyks atlikti saugiai, jo pradėti negalima.

„Jeigu yra bent menkiausia abejonė, kad lenkimo manevras saugus, tiesiog nelenkite. Geriau kurį laiką pavažiuoti lėčiau, kad ir dar vieną kilometrą. Kiek galime sutaupyti skubėdami Lietuvos mastu? Minutę ar dvi. Daug laiko vis tiek nesutaupysime, todėl skubėti nėra prasmės“, – teigia R. Rutkauskas.

Jei vairuotojas mato priešpriešiais atvažiuojantį automobilį ir abejoja, ar likusio atstumo pakaks, instruktorius ragina nesikliauti vien spėjimu.

„Sulaukime tokios vietos, kurioje priešpriešiais nevažiuoja nė vienas automobilis, matomas ilgas kelio ruožas ir lenkti tikrai saugu. Lenkimas neturi būti skubotas“, – pabrėžia jis.

Ką daryti, jeigu automobilis jau pradėtas lenkti?

Pavojinga situacija gali susidaryti ir tuomet, kai vairuotojas jau pradėjo manevrą, tačiau pamato priešpriešiais atvažiuojančią transporto priemonę ir supranta, kad saugiai užbaigti lenkimo gali nepavykti.

Pasak R. Rutkausko, tokioje situacijoje dažniausiai saugiau pristabdyti ir grįžti už lenkiamos transporto priemonės, užuot mėginus bet kokia kaina užbaigti manevrą.

„Jeigu pradėję lenkti pamatome atvažiuojantį automobilį ir suprantame, kad atstumas gali būti per mažas, dažniausiai tenka stabdyti ir grįžti į savo eismo juostą. Rizika tęsti lenkimą ir tikėtis, kad kitas vairuotojas pasitrauks, būtų per didelė“, – aiškina instruktorius.

Jis priduria, kad tokiais atvejais lenkiamos transporto priemonės vairuotojas, pastebėjęs pavojų, taip pat gali mėginti sudaryti daugiau erdvės – pasitraukti dešiniau. Vis dėlto negalima iš anksto tikėtis, kad kitas žmogus laiku pastebės susidariusią situaciją ir tinkamai sureaguos.

„Mūsų vairavimo kultūroje, deja, vis dar trūksta įpročio nuolat stebėti, kas vyksta aplinkui. Todėl negalima tiesiog tikėtis, kad kitas vairuotojas būtinai pasitrauks“, – sako pašnekovas.

Likęs be instruktoriaus vairuotojas sprendimus priima vienas

R. Rutkausko teigimu, mokantis vairuoti šalia sėdintis instruktorius nuolat vertina eismo situaciją, padeda pasirinkti tinkamą greitį ir paaiškina, kada lenkti galima, o kada reikėtų palaukti.

Tačiau vairuotojo pažymėjimą gavęs jaunas žmogus tokio patarėjo nebeturi – visus sprendimus jis turi priimti savarankiškai.

„Instruktorius visada stipriai modeliuoja situaciją: vertina važiavimo greitį, sprendžia, kada galima lenkti, o kada ne. Jis mokiniui pasako, į ką reikia atkreipti dėmesį. Išvažiavęs vienas jaunas vairuotojas patarėjo nebeturi ir visus sprendimus priima pats“, – dėsto vairavimo instruktorius.

Būtent neteisingai įvertinta situacija ir po jos priimtas sprendimas lenkti, pasak jo, gali turėti skaudžiausių pasekmių.

Vis dėlto R. Rutkauskas nemano, kad vairuotojo pažymėjimą Lietuvoje šiuo metu gauti pernelyg lengva. Tam, anot jo, reikia nemažai darbo ir pastangų.

„Šiandien gauti vairuotojo pažymėjimą ir taip tikrai nėra paprasta – tai pakankamai sudėtinga. Jaunam žmogui tikrai reikia įdėti daug darbo ir pastangų“, – sako vairavimo instruktorius.

Anot jo, gana griežta sistema taikoma ir pažymėjimą jau gavusiems, tačiau dar dvejų metų vairavimo stažo neturintiems žmonėms. Pradedantiesiems vairuotojams padarius tam tikrus Kelių eismo taisyklių pažeidimus gali tekti baigti papildomus mokymus, o už neatsakingą vairavimą gresia ir teisės vairuoti praradimas.

„Pradedantieji vairuotojai per pirmuosius dvejus metus dėl pažeidimų gali labai greitai prarasti vairuotojo pažymėjimą arba būti siunčiami praeiti papildomus mokymus. Todėl manau, kad vairavimo mokymų ir kontrolės sistema šiandien tikrai nėra per lengva“, – apibendrina R. Rutkauskas.

Mirtina trijų automobilių avarija

Ketvirtadienį, dar prieš 15 valandą, Vilniaus rajone, ties Ažulaukės kaimu, įvyko mirtina trijų transporto priemonių avarija. Susidūrė BMW, „Ford Galaxy“ ir šiukšliavežis vilkikas.

Pirminiais duomenimis, 2007 metais gimusios merginos vairuojamas BMW išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, rėžėsi į vilkiką ir kliudė ta pačia kryptimi važiavusį „Ford Galaxy“. Po smūgio šiukšliavežis nulėkė į griovį.

Ant BMW buvo priklijuotas žalias klevo lapas, rodantis, kad vairuotoja neturėjo dvejų metų vairavimo stažo.

Dėl eismo įvykio policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Žuvusi mergina – apdovanota šimtukininkė

Žuvusi mergina tą pačią dieną, visai prieš avariją buvo apdovanota Vilniaus miesto valdžios. Ji valstybinių brandos egzaminų metu pelnė penkis šimtukus.

Apie tai ketvirtadienį vakare „Facebook“ parašė jos tėtis Giedrius Kaukas.

„Kokia plona gali būti riba tarp begalinio džiaugsmo ir begalinio sielvarto…

Dideli projektai, gamybos pasiekimai, vyno apdovanojimai ir kitos mažos bei didelės pergalės džiugina gyvenimą. Tačiau nėra gyvenime didesnio pasididžiavimo nei sėkmingi ir laimingi vaikai.

Ir nėra didesnio skausmo nei jų netektis.

Mūsų dukra šiandien gavo apdovanojimą už sėkmingai baigtą mokyklą ir gautus netgi penkis šimtukus iš brandos egzaminų. Deja, grįždama namo ji savo kelionės tikslo nebepasiekė ir namo nebegrįš.

Didžiulis skausmas, kurį visi jaučiame, yra tiesioginis atspindys, kokia nuostabi buvo mūsų dukra. Ji buvo protinga, gera, švelni, rūpestinga, talentinga ir svarbiausia – labai mylima. Mūsų širdyse ji tokia išliks visada.

Mes tave mylime, didžiuojamės, ir apkabinsime tave vėl, kai susitiksime šviesioj amžinybėje“, – rašo G. Kaukas.