Pasakė, kodėl atsiranda „seno žmogaus kvapas“: yra būdas jį panaikinti

„Seno žmogaus kvapas“ – lengvai atpažįstamas, bet sunkiai apibūdinamas fenomenas. Pelėsio, kartono ir neaiškaus metalo mišinį primenantis kvapas visiškai nesusijęs su higiena. Pasirodo, jį nulemia natūralūs biologiniai pokyčiai žmogaus organizme.

Kvapo priežastis – junginys, vadinamas 2-nonenalu, kuris yra riebalų oksidacijos odoje šalutinis produktas.

„Seno žmogaus kvapas atsiranda dėl lipidų peroksidacijos ant odos. Iš esmės tai yra surūdijęs sebumas“, – aiškino „Oxford Healthspan“ įkūrėja Leslie Kenny.

Pasak jos, senstant mūsų oda gamina mažiau antioksidantų ir lėčiau atsinaujina ląstelės, todėl prie žmogaus „prikimba“ rūdžių kvapas.

L.Kenny pridūrė, kad nepadės nei odos šveitimas, nei kvepalai. „Jie tik sukuria pelėsio efektą“, – įspėjo ji.

Nepadės net dažnas dušas, nes pagrindinė problema yra ne nešvarumai, o cheminis procesas, vykstantis po odos paviršiumi.

Tačiau L.Kenny sako, kad „senų žmonių kvapą“ panaikinti gali maistas. Konkrečiai – grybai. Juose yra gausu ergothioneino, galingo antioksidanto, kuris padeda sustabdyti lipidų peroksidaciją. Grybuose taip pat yra daug spermidino, natūralaus junginio, kuris pradeda autofagiją – tai tarsi vidinė kūno valytojų komanda, kuri pašalina pažeistas ląsteles ir skatina naujų augimą.

Be to, ergothioneinas ir spermidinas sulėtina senėjimą, apsaugo nuo ligų ir sumažina blogą savijautą.

„Grybai yra puikus maistas kovojant su šiuo kvapu“, – sakė L.Kenny.

Yra ir daugiau privalumų. Tyrimai rodo, kad grybai gali sumažinti kognityvinio nuosmukio riziką, pagerinti atsparumą insulinui, sustiprinti kaulus ir sumažinti tam tikrų vėžio rūšių riziką. Dėl imunitetą stiprinančių savybių, Japonijoje ir Kinijoje grybų ekstraktai netgi naudojami kartu su tradiciniais vėžio gydymo būdais.

Taigi, jei vyresniame amžiuje nenorite aplinkiniams priminti senomis knygomis užverstos bibliotekos, gali praversti grybai.

L.Kenny pataria į mitybos racioną juos įtraukti nelaukiant pirmos pensijos. Pasak jos, moterys savo valgiaraštį turėtų permąstyti prasidėjus hormoniniams pokyčiams, pavyzdžiui, perimenopauzės metu. Tačiau niekada nėra vėlu!