Gamtos ženklus stebintis lietuvis atskleidė, kokie orai laukia: paaiškėjo, ar greit sulauksime pavasario

Šiandien, Lietuvoje minime Grabnyčių dieną, kuri dar kitaip vadinama Perkūno diena. Ši data buvo svarbi tiek šalies tikintiesiems, tiek mūsų protėviams, kurie pagal Grabnyčias mėgindavo spėti, ar greitai atkeliaus pavasaris.

Naujienų portalui tv3.lt išsamiau apie Grabnyčių reikšmę ir laukiančius orus papasakojo etnologas Libertas Klimka.

Jis paaiškino, kad pirmasis šios dienos ypatumas yra tas, kad ji minima praėjus lygiai 40 dienų nuo žiemos saulėgrįžos.

„Senajame kalendoriuje, tradicijų kalendoriuje viena nuo kitos pagrindinės šventės yra nutolusios būtent per 40 dienų, dėl to papročiuose yra išlikęs šis skaičius, jis reiškmingas“, – trumpą įvadą į temą pateikė jis.

Grabnyčių dienos reikšmė

Kaip aiškino L. Klimka, grabnyčios – tai tarmiškas graudulinių žvakių pavadinimas, kuris būdavo naudojamas senovėje.

Pasak jo, šios žvakės dažniausiai būdavo reikalingos tuomet, kai protėviai lydėdavo artimųjų sielas į mirusiųjų pasaulį.

„Šios žvakės yra naudojamos apeigose – prie labai sunkaus ligonio, per šermenis, per metines, paminėjimus“, – pagrindine žvakių funkcija dalijosi pašnekovas.

Etnologas pridėjo, kad taip pat šios žvakės būdavo degamos pasirodžius perkūnijai, mat buvo manoma, kad jos gali padėti apsisaugoti nuo dievo Perkūno rūstybės.

Anot L. Klimkos, žaibolaidžių anuomet nebuvo, o perkūnijos metu galėdavo išdegti ištisi kaimai, tad žmonės ieškojo būdų save apsaugoti.

„Kai kur ši šventė dar vadina Gromyčia, o pavadinimas kilęs nuo slaviško žodžio „grom“ (liet. Perkūnas)“, – sakė L. Klimka.

Senoliai jau laukdavo artėjančio pavasario

Dar viena dienos ypatybė – pokyčiai dienoje. Pašnekovas pasakojo, kad vasario pradžioje diena jau būdavo pailgėjusi pusantros valandos, tad žmonės džiaugdavosi šviesesniu laiku.

Jis pridėjo, kad taip pat liaudyje protėviai turėjo ne vieną pasakymą, liudijantį apie būsimo pavasario atėjimą.

„Sakydavo, kad nuo Grabnyčių nebereikia šildyti gryčios, kas reiškia, kad didelių šalčių nebus. Dar sakydavo, kad porėta duona nuo šios dienos padėta nebesušąla, o tai irgi rodo, kad šalčių didelių nebus“, – senolių išmintimi dalijosi pašnekovas.

L. Klimka pridėjo, kad šiek tiek dažniau kasdienybėje galima išgirsti dar vieną senolių pasakymą – nuo grabnyčių dieną teška, o naktį braška.

Jis paaiškino, kad pasakymas apima šiltesnes dienas, kurių metu pradeda tirpti sniegas nuo stogo, nutįsta varvekliai, tačiau naktimis dar pasirodo šalčiai.

Kokie būsimi orai laukia?

Pasiteiravus pašnekovo apie tai, kokius būsimus orus rodo Grabnyčių diena, jis paaiškino, kad džiugių žinių neturi. Pasak L. Klimkos, pavasario sulauksime dar negreitai, o apie tai liudija zylutės.

„Nuo Grabnyčių zylutės pradeda kalti žagres. Tai reiškia, kad paukšteliai tampa aktyvūs, ieško maisto, atskrenda į žmonių sodybas, pradeda stuksenti snapeliu į langą, prašo lesalo.

Visgi, įdomu, kad šiemet nei pas mane mieste į lesyklėlę neatskrenda zylutės, nei kaime, kur dukra gyvena, jų nesimato. Tad čia požymis, kad negreit bus pavasaris“, – pasakojo jis.

Etnologo teigimu, apie tokias prognozes bylojo ir Pusiaužiemio diena, kurios metu pasivaikščioti po mišką barsukas taip ir neišlindo.

Jis taip pat siūlė pažvelgti į šios nakties orus – vietomis termometrų stulpeliai rodė žemiau nei 30 laipsnių šalčio. Pasak L. Klimkos, tai – ne atsitiktinumas.

„Kodėl šiąnakt buvo tokie dideli šalčiai? Mat šaltis sutapo su pilnatimi, kuri yra ypatinga – Sniego pilnatis. Kai yra pilnatis, be debesų, tai šalčiui labai palanki terpė formuotis.

O štai saulėta Grabnyčių antra dienos pusė rodo, kad dienos metu artimiausiu metu didelių šalčių neturėsime. Mes turėsime atlydžių, bet sniegas dar pasilaikys, dar gali ir pūgų būti, žiema dar niekur nesitrauks“, – paaiškino jis.