Šiuos maisto produktus vadina „vėžio skatintojais“: nesakykite, kad neįspėjo

Kasdien renkamės, ką dėti į lėkštę – dažnai net nesusimąstydami, kokią įtaką šie pasirinkimai gali turėti mūsų sveikatai po penkerių, dešimties ar net dvidešimties metų. Vieni produktai organizmui suteikia reikalingų medžiagų ir stiprina imunitetą, kiti – vartojami per dažnai ar dideliais kiekiais – gali tapti tyliais rizikos veiksniais.

Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie mitybos ir onkologinių ligų ryšį. Nors nėra vieno stebuklingo produkto, kuris „sukeltų vėžį“, moksliniai tyrimai rodo aiškias tendencijas, siejančias tam tikras maisto grupes su padidėjusia ligos rizika.

Apie tai, ko vertėtų vengti ar bent jau smarkiai riboti kasdienėje mityboje, pasakoja mitybos specialistas Mantas Liekis.

Produktų grupės, kurios kelia didžiausią susirūpinimą

Mitybos specialistas M. Liekis pabrėžia, kad ne kiekvienas produktas automatiškai didina vėžio riziką. Vis dėlto egzistuoja tam tikros produktų grupės, kurių per didelis vartojimas siejamas su neigiamu poveikiu organizmui.

„Negalima sakyti, kad kiekvienas produktas gali didinti vėžio riziką. Tačiau yra tam tikros produktų grupės, kurios yra nustatytos, kad jeigu mes jau vartojame šiek tiek per dideliais kiekiais, tai jie gali didinti vėžio riziką.

Bet, žinoma, ne visi žmonės susirgs vėžiu, jeigu valgys tuos produktus, nes juose yra tam tikrų cheminių medžiagų, o kartais ir jų paruošimo būdas gali organizmą paveikti bloga linkme“, – sako specialistas.

Viena dažniausiai minimų rizikos grupių – perdirbta mėsa. Į ją patenka dešros, dešrelės, kumpis, šoninė ir kiti panašūs gaminiai.

„Kas liečia dešras, dešreles, kumpį, tai būtent juose gali būti kancerogeninių priedų, kurie gali didinti riziką. Jeigu per daug jų valgysime, tai iš mėsos gausime tų medžiagų ir tada didės vėžio rizika“, – teigia M. Liekis.

Kalbėdamas apie šoninę, specialistas atkreipia dėmesį ne tik į jos sudėtį, bet ir į paruošimo būdą.

„Šoninė yra labai riebi, turi daug kalorijų, o jeigu ji dar kepama dideliame kiekyje aliejaus ir ilgą laiką, gali išsiskirti blogos medžiagos. Jeigu mes daug tokios paruoštos šoninės valgysime, tai irgi gali skatinti vėžio riziką“, – aiškina jis.

Ragina mažinti perdirbtų produktų vartojimą

Dar viena grupė – rūkyti ir itin sūrūs produktai. Jie dažnai vartojami kaip užkandžiai ar mėsos gaminių alternatyva, tačiau jų poveikis organizmui taip pat nėra nekaltas.

„Jeigu valgome daug rūkytų ir labai sūrių produktų, tai situacija labai panaši kaip su dešromis ar dešrelėmis. Šie produktai dar yra labai sūrūs, o per didelis druskos vartojimas irgi nėra geras žmogaus organizmui“, – sako mitybos specialistas.

M. Liekis pabrėžia, kad pavojų kelia ne tik patys produktai, bet ir jų ruošimo būdas. Ypač – kepimas aukštoje temperatūroje.

„Smarkiai keptas ir pridegęs maistas, kuris yra ruoštas aukštoje temperatūroje ir ilgą laiką, įvairūs perdirbti maisto produktai, kuriuose yra daug transriebalų, daug cukraus ar druskos, taip pat alkoholiniai gėrimai – visa tai skatina uždegiminius procesus organizme“, – teigia jis.

Pasak specialisto, tokie procesai ilgainiui pažeidžia ląsteles, o tai gali sudaryti palankesnes sąlygas vėžinių susirgimų vystymuisi.

„Ypač vengčiau tų produktų, kuriuose yra daug transriebalų“, – pataria jis.

Ar cukrus tikrai „maitina vėžį“?

Kalbant apie saldžius produktus, mitybos specialistas ragina nepasiduoti populiariems mitams.

„Cukrus savaime nėra tiesioginė vėžio priežastis“, – pabrėžia M. Liekis.

Vis dėlto jis pripažįsta, kad netiesioginis ryšys egzistuoja.

„Jis gali turėti netiesioginę įtaką – pavyzdžiui, skatina nutukimą, o tyrimai rodo, kad nutukę žmonės turi didesnę riziką susirgti vėžiu.

Be to, didėja insulino kiekis kraujyje, kas irgi kažkiek gali skatinti vėžinių ląstelių augimą. Tačiau didelė koreliacija yra būtent su per dideliu svoriu“, – aiškina jis.

Specialistas priduria, kad valgant daug cukraus ir negaunant kitų reikalingų maistinių medžiagų, silpnėja imuninė sistema, o tai taip pat neigiamai veikia bendrą organizmo atsparumą ligoms.

Siunčia patarimą

M. Liekis pabrėžia, kad visiškas tam tikrų produktų atsisakymas nėra būtinas, tačiau saikas – būtinas.

„Nėra taip, kad reikėtų visų tų produktų visiškai atsisakyti. Tačiau tikrai reikėtų vengti transriebalų. Perdirbtą mėsą, jeigu jau renkamės valgyti, geriausia vartoti kuo rečiau – tik ypatingomis progomis“, – sako jis.

Pasak specialisto, tas pats galioja ir saldumynams, greitajam maistui bei alkoholiui.

„Saldumynus, greitą maistą galima suvalgyti retkarčiais, alkoholio – kuo mažiau. Su visais šiais produktais principas tas pats – stengtis mažinti jų kiekį kasdienėje mityboje“, – pataria M. Liekis.

Nors joks atskiras produktas pats savaime nėra nuosprendis sveikatai, ilgalaikiai mitybos įpročiai gali turėti lemiamą reikšmę.

Perdirbta mėsa, pridegęs ir smarkiai keptas maistas, didelis cukraus, druskos bei transriebalų kiekis, taip pat dažnas alkoholio vartojimas – tai veiksniai, kurie ilgainiui gali didinti onkologinių ligų riziką.