Išgirdus šių lietuvių vardus aplinkiniai prašo pakartoti: kokie jie, nustebs ne vienas

Nors kasdienybėje dažniausiai girdime senus, tradicinius vardus, netrūksta ir lietuvių, kurie – išskirtinių vardų savininkai. Išgirdę jų vardus, ne vienas perklausia, ar gerai išgirdo, tikslinasi, ar vardas tikrai toks, domisi, kokia vardo atsiradimo istorija.

Alytaus miesto savivaldybė sukūrė pasakojimų ciklą „Po vardu – alytiškis“, kuriame dalijasi išskirtinius vardus turinčių alytiškių istorijomis – štai kelios jų.

Ingvaro vardo neištardavo net mokytojai

„Kad mano vardas – Ingvaras – kitoks, supratau jau mokykloje. Taisyklingai jį ne visada ištardavo net mokytojai, tai sakydavo: šiandien atsakinės tas keistu vardu“, – anksčiau Alytaus miesto savivaldybės išplatintame pranešime sakė alytiškis Ingvaras Ruminas, mokykliniais metais galvojęs, kad „visų vardai kaip vardai, o mano tai…“ 

Dažniausiai jo vardas mokykloje buvo kur kas lengviau ištariama pavardė – Ruminas. Klausimų, kaip tėvai sugalvojo tokį vardą ir ar jis lietuvis, Ingvaras yra sulaukęs ne kartą.

„Tėtis pasakojo, kad, kai jis mokėsi Panevėžyje, buvo grupės draugas Ingvaras, profesionalus sportininkas. Jis visada užstodavo silpnesnius. O tuo metu buvo laukiniai laikai.

Esu girdėjęs, kaip tėtis sakydavo: atvažiuoji į Panevėžį iš provincijos ir jau laukia stotyje, kad galėtų atimti pinigus, būdavo atvejų, kad net maistą atimdavo…“ – istoriją apie žmogų, lėmusį jo vardą, pasakojo alytiškis. 

Jo nuomone, vardas žmogų įpareigoja, gal net kažkiek formuoja kaip asmenybę. Vardas „Ingvaras“ kilęs iš senosios skandinavų kalbos, skandinavų mitologijoje jis reiškia „sergėtojas, globėjas“.

Ar alytiškis pažįsta savo bendravardžių? I. Ruminas žino, kad Vilniuje yra Ingvaras, futbolo fanas. Na, o iš žinomų žmonių – tai IKEA savininkas buvo Ingvaras Kampradas, kuris 1943 m. įkūrė įmonę Švedijoje. 

I. Ruminas, Kauno technologijos universitete įgijęs bakalauro ir magistro diplomus, po studijų grįžo į Alytų.

„Didžiausia mano aistra – kalnai. Jei tik yra galimybė, stengiuosi žiemą nuvykti į kalnus paslidinėti. Taip pat patinka krepšinis, futbolas“, – apie laisvalaikio pomėgius sako Ingvaras. 

Išskirtinio vardo savininkė Rasida

Kita išskirtinio vardo savininkė alytiškė – Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės vaikų kardiologė ir reumatologė Rasida Jenčienė. Ji sako, kad jai jos vardas patinka, yra išskirtinis ir labai labai gražus. Kiek gydytojai teko domėtis, Rasida – lietuviško Rasos vardo vedinys.

„Nors dabar, jei paklausi dirbtinio intelekto, jo atsakymas jau siekia ir musulmoniškus kraštus, pateikiama informacija, kad tai arabų kilmės vardas – Rašidas“, – patikslina R. Jenčienė. 

Ir pasakoja linksmą istoriją, susijusią su jos vardu.

„Turkijoje yra populiari dainininkė vardu Rasida arba labai panašiai skambančiu. Kai skrendu Turkijos avialinijų („Turkish Airlines“) lėktuvu, pareigūnai, tikrindami asmens dokumentą, vis kartoja „Rasida, Rasida“, aiškiai pabrėždami paskutinį vardo skiemenį“, – juokiasi alytiškė.

Rasida turi septyneriais su puse metų vyresnę seserį – Almą. Gydytoja sako negalinti atsakyti, kodėl tėvai, iš kaimo kilę žmonės, savo dukroms parinko tokius vardus, buvo rašoma anksčiau išplatintame Alytaus miesto savivaldybės pranešime.

„Mano teta, jau amžiną atilsį, baigusi Alytaus mokytojų seminariją, gyveno ir dirbo Seirijuose, tais laikais ji buvo viena pirmųjų pradinių klasių mokytojų. Vienu metu su ja gyveno ir mano mama, kuri, būdama paauglė, mokėsi Seirijų mokykloje. Tetos draugai turėjo dukrą vardu Rosida, kuri, beje, irgi yra gydytoja ir dirba S. Kudirkos ligoninėje.

Kai aš gimiau, tėvai prisiminė tą mergaitę, mažą, gražų vaiką. Tik Rosida jiems gal skambėjo per griežtai ar pamiršo tikslų vardo skambesį, ir aš buvau pavadinta Rasida“, – savo vardo istoriją pasakojo R. Jenčienė.

Alytiškė gydytoja žino, jog būtent jos vardas lėmė, kad taip buvo pavadinta viena mergaitė. Penkeriais metais jaunesnė moteris irgi dirba sveikatinimosi srityje. Ji yra kūno rengybos ir kalanetikos specialistė.

Viename žurnale, skyrelyje „Kalba vaikai“, R. Jenčienė yra skaičiusi, kaip į klausimus atsakinėja 4 metų Rasida iš Klaipėdos krašto. Daugiau Rasidų alytiškė nežino.  

Kiek jai teko domėtis, nuo 1999-ųjų nuo 2024-ųjų šis vardas buvo suteiktas tik vienai mergaitei.

„Vardas yra tarsi mūsų žymuo, per jį mes esame identifikuojami. Jis įsišaknija kitų ir mūsų sąmonėje“, – sakė gydytoja.

Ji prisimena ir dar vieną netiesioginę savo vardo istoriją. Draugai, keliavę po buvusią Jugoslaviją, viename bare sutiko merginą, kuri buvo labai panaši į Rasidą. Nors jos vardas buvo visai kitoks, draugai tą barą linksmai praminė „Pas Rasidą“.

Pačiai R. Jenčienei visuomet patiko ilgi vardai, dukrą ji pavadino Aleksandra, nes labai vertina, kai vardai ateina iš giminės. Moters senelis, kaimo šviesuolis, kurio jai neteko pažinti, buvo Aleksandras. Taip ji, besidominti genealoginiu medžiu, tokiu būdu pratęsė savo šeimos istoriją. 

Seserį Almą ji kartais vadindavo Almentina – „kad būtų gražiau“. Sesė dėl to labai pykdavo, bet vėliau į ją juokais taip kreipdavosi ir tėvai.

R. Jenčienė laisvalaikiu yra aktyvi kultūros renginių lankytoja. Apskrities S. Kudirkos ligoninėje gydytoja dirbanti 26 metus, sako niekada nenorėjusi išvažiuoti iš Alytaus, šis miestas – jos šaknys, jos namai.

Išgirdę Eigilės vardą ne vienas prašo pakartoti

Dar viena alytiškė, pasidalinusi savo išskirtinio vardo istorija – Metus Alytaus jaunimo centre metodininke dirbanti Eigilė Zaleckienė. Dar besimokydama Vilniaus kolegijoje, ji dirbo įvairiose sostinės švietimo įstaigose. Į Alytų jauna šeima grįžo, kai ėmė lauktis dukrytės. Nes čia gyventi patogiau – mažesnis, ramesnis miestas, o ir mergytės seneliai arti.

Darbe E. Zaleckienė yra atsakinga už renginių koordinavimą, sistemų valdymą, internetinės svetainės administravimą, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programos priežiūrą ir kt.  Laisvu laiku jai patinka sportuoti grupinėse treniruotėse. 

Alytiškė mano, kad retas vardas formavo jos laisvę, savarankiškumą, išskirtinumą, drąsą, pasitikėjimą. Eigilei vardą išrinko mama.

„Kaip dabar, taip ir seniau, kiekvieną dieną yra tam tikri vardai. Liepos 14-ąją, kai gimiau, ir buvo vardas Eigilė. Pamačiusi mama pasakė, kad šį vardą „atsinešiau“, tad toks ir bus. Taigi liepos 14-ąją švenčiu ir gimtadienį, ir vardo dieną“, – pasakojo ji.

Tiesa, kai jau vardą rašė į registracijos knygą, darbuotoja suklydo ir parašė Rugilė. Eigilės mama paprašė, kad pataisytų. Darbuotoja nelabai norėjo taisyti popieriniame žurnale, teigė, kad Rugilės vardas populiarus, tačiau moteris nesutiko ir galiausiai dukros vardas buvo ištaisytas.

Eigilė sako, kad jos vardo reikšmė sudaryta iš lietuviškų žodžių „eiti“ ir „gilti“ arba „dilgti širdį“, todėl jį galima interpretuoti kaip „keliautoja“, „gyvenimo keliu einanti moteris“ arba „širdį dilginanti“. 

Išgirdę Eigilės vardą, nepažįstami žmonės dažnai nustemba, prašo jį pakartoti. Įdomesnės situacijos būna kalbant telefonu, pavyzdžiui, ką nors užsakant, alytiškei vardą visuomet reikia kartoti kelis kartus. 

Mokykloje taip pat visaip būdavo: arba tekdavo kartoti kelis kartus, arba supainiodavo ir pavadindavo Egle. Žinoma, įsibėgėjus mokslo metams, vardą jau žinodavo visi. 

Būtent pradinėse klasėse Eigilė suvokė, kad, nors dažnai pasitaiko vienodų vardų, jos toks – vienintelis klasėje. Ar buvo momentų, kai dėl vardo ji jautėsi išskirtinė?

„Gerąja prasme išskirtinumas gal toks, kad visada ir visur buvau viena tokia, nes vardas retas, išskirtinis. Man tai labai patinka. Blogąja – tai buvo tik viena situacija. Mokykloje sakydavo „Ei, gile!“, tuo metu gana skaudžiai tai priėmiau, gerai, kad visa tai truko neilgai“, – mokyklinius metus mena Jaunimo centro metodininkė, niekada nenorėjusi savo vardo pasikeisti ir žinanti dar vieną merginą tokiu pačiu vardu.

Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 48 asmenys, turintys vardą Eigilė. Alytaus mieste tokių yra mažiau nei 5.

Kiekvienas vardas – tarsi mažas pasaulis. Publikacijų ciklas „Po vardu – alytiškis“ kviečia pažinti mūsų miesto gyventojus, kurių vardai – reti ir kupini istorijų, prasmės bei asmeniškumo.