Šunį auginanti Vaida išrėžė atvirai visiems, kodėl nenori vaikų: „Paaiškinsiu jums paprastai…“ (13)

„Prieš kurį laiką sskaičiau jūsų portale pasirodžiusį straipsnį, kuriame moteris skundžiasi, kad dukra nenori vaikų ir mieliau perka šunis. Labai norėčiau atsakyti poniai Gražinai, nes turiu ką pasakyti“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Vaida.

Aš, kaip viena tų 30-mečių, kurios „nenori vaikų ir geriau perka šunis“, galiu labai paprastai paaiškinti tokį sprendimą. Ir tokių, kaip aš, yra ne viena, ir toks sprendimas, bent man, lengvai suprantamas.

Baisu, kai dėl tokių klausimų nutrūksta bendravimas tarp šeimos narių, kaip ponios Gražinos pasakotu atveju. Protu nesuvokiamas spaudimas, kurį jaučia moterys, kurių „biologinis laikrodis tiksi“.

Atkirto moteriai, kurios dukra nenori turėti vaikų

Gal pradėkim nuo to, kad jau seniai nebe tie laikai, kai moteris save gali realizuoti tik kurdama šeimą ir gimdydama vaikus.

Man 30 metų ir aš iki šiol neradau vyro, su kuriuo norėčiau kurti šeimą. Neradau žmogaus, kurio vertybės sutaptų su mano, kuris į pasaulį žiūrėtų taip pat ar bent panašiai kaip aš. Tai koks jūsų siūlymas – gyventi su bet kuo tik tam, kad turėčiau vaiką, kad išpildyčiau savo tėvų norą turėti anūkų ar visuomenės spaudimą būtinai gimdyti?

Iki pat šiandien prisimenu, kaip vieno buvusio vaikino mama man pasakė, kad gyvenimas prasmingas tik tada, kai pagimdai vaiką. Liūdna, kad toks siauras supratimas, bet jei jums tai vienintelis įsiprasminimo būdas – tebūnie.

Aš prasmę randu kitur, išpildau save dirbdama mėgstamą darbą, bendraudama su man brangiais žmonėmis (ir jų vaikas taip pat), užsiimdama man patinkančiomis veiklomis, kaip kad ilgi pasivaikščiojimai su šuniu miške.

Aš šiandien drąsiai galiu pasakyti, kad aš nenoriu vaikų ir mieliau tikrai iš prieglaudos paimsiu dar vieną šunį. Sakysite, gal bijau atsakomybės – taip, bijau, kad neužauginčiau padoraus, protingo žmogaus. Juo labiau, net nesijaučiu pasiruošusi turėti vaikų.

Kita vertus, kai pagalvoju, labai sunku norėti į pasaulį atvesti naują gyvybę, kai aplink vyksta karai, nėra jokio stabilumo, neaišku, koks pokytis ar sukrėtimas lauks atsikėlus kitą dieną.

Aš džiaugiuosi už visus, kurie nori ir turi vaikų, liūdžiu kartu su tais, kurie nori, stengiasi, bet jiems nepavyksta. Bet mes kiekvienas turime laisvę rinktis, ką daryti su savo gyvenimu.

Paaiškinsiu jums paprastai: aš turiu teisę rinktis, ką noriu daryti su savo kūnu ir jei mano pasirinkimas yra neturėti vaikų – gerbkite jį. Jei mano sprendimas geriau priglausti šunis, kates ar kitus gyvūnus – gerbkite ir tai.

Labiau nusišnekėti neįmanoma sakant, kad vaikai vos ne privalo tėvams „padovanoti“ anūkus, juk vaikai toks džiaugsmas. Išties, didelis džiaugsmas – džiaukimės, padėkime šeimoms, rūpinkimės jomis, bet palikim žmonėms teisę rinktis.

Užteks tų kliedesių, kad negimdžiusi moteris – mažiau moteris nei ta, kuri turi vaikų. Neva tai „neatlikusi savo pareigos“. Nei aš, nei kitos, pasirenkančios neturėti vaikų, nieko jums neskolingos.

Autorė: skaitytoja Vaida