Lenkija iš esmės mažina paramą Ukrainos pabėgėliams, kyla klausimų ir Lietuvoje: „Gal jau pakaks?“ (20)

Prasidėjo penktieji karo Ukrainoje metai. Dalis ukrainiečių, taip ir nesulaukę taikos savo tėvynėje, apsisprendė grįžti namo, kiti – liko Lietuvoje ir kitose ES šalyse. Tačiau su portalu Lrytas susisiekusi vilnietė Rūta stebisi, kad jos kaimynystėje gyvenanti ukrainietė nuo pat atvykimo į Lietuvą pradžios nedirbo jokio oficialaus darbo, ir įtaria, kad ji neišgyventų Vilniuje, jei ne dosnios Lietuvos išmokos. Moteris kelia klausimą, ar ne laikas mažinti paramą nedirbantiems bei lietuviškai kalbėti taip ir neišmokusiems karo pabėgėliams.

Pasidomėjome, kokiais atvejais Lietuva skiria paramą ukrainiečiams ir kiek pernai iš viso tam atriekta pinigų iš šalies biudžeto. Taip pat atsakingos Latvijos ir Lenkijos ministerijos komentuoja, kiek ir kokių išmokų išdalinta jų šalyse.

Savo ruožtu lenkai tikina, kad pasiryžo mažinti pagalbą Ukrainos pabėgėliams ir argumentuoja, kodėl ėmėsi tokio sprendimo. 

Nusistebėjo, kad tiek metų nedirba oficialiai 

Vilnietė Rūta pasakoja ketverius metus gyvenanti kaimynystėje su ukrainiete. Pastaroji gyvena su savo mylimuoju lietuviu. Tačiau Rūtą stebina, kad Ukrainos pabėgėlė per visą šį laiką nėra dirbusi jokio samdomo darbo.

„Pastaruosius metus ji savo namuose atlieka grožio procedūras. Neaišku, ar jos legalios. Vyras lyg ir kažką dirba. Ji dar turi du mažamečius berniukus. Kaip jie išgyvena? Kyla mintis, kad iš pašalpų, kurias gauna iš mūsų valstybės. Kiek galima jiems už tai mokėti? Gal jau pakaks? Mano supratimu, jei per tiek laiko žmogus nesusiranda darbo ir neišmoksta lietuvių kalbos, mokėti jam išmokas turi tapti draudžiama“, – griežtos nuomonės laikosi į Lrytas besikreipusi skaitytoja.