Pensija padidės beveik 200 eurų: štai ką padarykite

Nacionalinis kraujo centras (NKC) skelbia pernai surinkęs didžiausią kraujo kiekį per visą savo veiklos istoriją – donorai kraujo aukojo daugiau nei 77 tūkst. kartų. Be to, gyventojams primenama, kad už kraujo donorystę taip pat gali būti suteikiamas Garbės donoro vardas. Tai taip pat reiškia, kad gyventojai turi galimybę pasididinti ir pensiją.
NKC duomenimis, pernai kraujo dovanojusių žmonių iš viso buvo 40 tūkst., o atliktų donacijų – 77,1 tūkst. tuo metu 2023 metais atliktų donacijų buvo 72,3 tūkstančio.
„Rekordiniai rezultatai rodo vis labiau augantį visuomenės supratingumą apie šios kilnios veiklos vertę bei suvokimą, kad stabilus kraujo tiekimas gydymo įstaigoms yra būtinas nepriklausomai nuo savaitės dienos ar metų laiko“, – pranešime cituojamas NKC direktorius Daumantas Gutauskas.
Anot jo, Lietuvoje formuojasi stipri, europiniu mastu konkurencinga neatlygintinos kraujo donorystės kultūra.
Europos kraujo aljanso duomenimis, Lietuva yra tarp lyderiaujančių šalių pagal sugrįžtančius gyventojus donorystei.
„Tokios tendencijos labai džiugina, nes, kai donorai vis dažniau sugrįžta pakartotinėms donacijoms, tai leidžia mums ne tik patikimiau planuoti kraujo atsargas, bet ir užtikrinti stabilų, nenutrūkstamą kraujo tiekimą pacientams visoje šalyje. Kraujo šalies ligoninėms reikia nuolat – net ir tuomet, kai džiaugiamės gerais kraujo donorystės rodikliais“, – sako D. Gutauskas.
Garbės donoro vardas ir pensija
Kaip pažymima NKC puslapyje, donorus, neatlygintinai davusius kraujo „jubiliejinį” 40 kartą, Nacionalinio kraujo centro direktorius apdovanoja garbės donoro pažymėjimais.
Garbės donoro vardui suteikti (kartu su tai patvirtinančiu ženklu ir pažymėjimu) skaičiuojamos visos neatlygintinos kraujo donacijos (kraujo, dvigubos eritrocitų masės aferezė, trombocitaferezė, plazmaferezė, eritrocitaferezė), įtrauktos į Kraujo donorų registrą.
Asmuo, kuriam suteiktas Garbės donoro vardas, turi teisę gauti Lietuvos Respublikos valstybinę antrojo laipsnio pensiją, kurios dydis šiuo metu yra 148,56 euro.
Kraujo centro vadovas pabrėžia, kad, nepaisant to, jog kraujo surenkama vis daugiau, šalies gydymo įstaigose jo poreikis nemažėja, o išlieka toks pat arba auga.
Skelbiama, kad daugiausiai kraujo iš centro pernai užsakė Klaipėdos universiteto ligoninė, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL), Respublikinė Šiaulių ligoninė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė.
Kraują Lietuvoje gali aukoti asmenys nuo 18 iki 65 metų. Vyrai per metus gali duoti kraujo iki šešių kartų, moterys – iki keturių.
Kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kitomis sunkiomis lėtinėmis ar pasikartojančiomis kraujotakos ar imuninės sistemos ligomis.







