Paaiškino, kiek pinigų iš tiesų reikia turėti „juodai dienai“: daugelis skaičiuoja klaidingai

Netikėtai sugedo automobilis, netekote darbo ar atsirado kitų nenumatytų išlaidų – tokiais atvejais gelbėti gali iš anksto sukauptos santaupos, vadinamoji finansinė pagalvė. Tačiau kiek pinigų iš tiesų reikėtų turėti „juodai dienai“?

Lietuvos gyventojai santaupų šiuo metu turi gerokai daugiau nei prieš dešimtmetį. „Artea“ banko užsakymu „Spinter Research“ atliktas tyrimas rodo, kad 2016 metais iš turimų santaupų ilgiau nei metus būtų galėję išgyventi vos 3 proc. gyventojų. Šiemet tokių gyventojų – jau 19 proc.

Sumažėjo ir tų, kuriems santaupų užtektų tik trumpam. Prieš dešimtmetį turimų pinigų daugiausia trims mėnesiams būtų užtekę 57 proc. apklaustųjų, dabar – 28 proc.

Tyrimas atliktas šių metų balandžio 18–28 dienomis, jame dalyvavo 1016 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.

Vis dėlto vien faktas, kad žmogus turi santaupų, dar neatsako į klausimą, ar jų pakaktų ištikus bėdai. Vienam keli tūkstančiai eurų gali būti pakankama finansinė pagalvė, kitam tokia pati suma gali išsekti vos per kelis mėnesius. Ta pati dažnai minima 3–6 mėnesių taisyklė skirtingiems žmonėms gali reikšti visiškai skirtingas sumas.

Kiek pinigų reikėtų turėti?

A. Klimavičienė aiškina, kad finansinės pagalvės dydis priklauso nuo konkretaus žmogaus gyvenimo. Tad itin svarbu yra įvertinti, kiek žmonių priklauso nuo jo pajamų, ar jis turi paskolų ir kiek pinigų kas mėnesį reikia būtiniausioms išlaidoms.

„Jeigu žmogus jau gyvena savarankiškai ir pats nuo savęs priklauso, arba galbūt nuo jo kiti žmonės priklauso, tai irgi nuo įvairių veiksnių priklauso, kokio dydžio tos finansinės pagalvės reikia ir kiek svarbu“, – sako A. Klimavičienė.

Dažniausiai kalbant apie finansinę pagalvę minima 3–6 mėnesių taisyklė. Lietuvos bankas (LB), pavyzdžiui, būsto paskolą turintiems žmonėms pataria turėti 3–6 mėnesių išlaidų dydžio santaupas, kurias būtų galima panaudoti susidūrus su finansiniais sunkumais.

Tačiau galima ir lengvai apsiskaičiuoti – 3–6 mėnesiai nebūtinai reiškia 3–6 atlyginimus.

„Ir tai kartais irgi klaidingai galvojama, kad tai turėtų būti 3, 6 mėnesių pajamos. Pajamos dar nebūtinai reiškia, kad ir išlaidos yra tokios. Tai čia reikėtų kalbėti apie taip vadinamas būtinąsias išlaidas. Žinoti, o kiek man pinigų reikia išgyventi mėnesį“, – aiškina ekspertė.

Uždirbate 2 tūkst. eurų? Finansinei pagalvei nebūtinai reikia 12 tūkst.

Paprasčiausia tai suprasti per konkretų pavyzdį. Tarkime, žmogus per mėnesį į rankas gauna 2 tūkst. eurų. Tačiau jeigu kuriam laikui netektų pajamų, pragyvenimui jam nebūtinai reikėtų visų 2 tūkst. eurų. Būstui, maistui, transportui, paskolos įmokoms ir kitoms būtinoms išlaidoms, pavyzdžiui, pakaktų 1 tūkst. eurų per mėnesį.

Tokiu atveju 3–6 mėnesių finansinė pagalvė būtų ne 6–12 tūkst. eurų, skaičiuojant pagal atlyginimą, o 3–6 tūkst. eurų pagal realias būtinas išlaidas.

Todėl pirmiausia reikėtų ne dauginti atlyginimą iš trijų ar šešių, o susirašyti išlaidas, kurių net ir netekus pajamų nepavyktų išvengti. Vienam tai bus būstas, maistas ir komunaliniai mokesčiai, kitam prie jų prisidės paskola, automobilis ar kiti būtini įsipareigojimai.

A. Klimavičienė atkreipia dėmesį, kad paskolą mokančiam žmogui kas mėnesį neišvengiamai reikės daugiau pinigų nei tam, kuris tokių įsipareigojimų neturi.

„Į pajamas orientuotis čia nelabai reikėtų. Reikėtų žinoti, kokios yra mano būtinos išlaidos. Taip, aš galbūt nenusipirksiu naujo švarko, nes tai nėra labai būtinos išlaidos – palauks. Bet jeigu sugedo automobilis arba reikia paskolą mokėti, už būstą mokėti, maistas ir panašiai – kad aš turėčiau tokią sumą pinigų“, – vardija pašnekovė.

Kitaip tariant, svarbiausia ne tai, kokio dydžio atlyginimas įkrenta į sąskaitą, o kiek pinigų reikėtų išgyventi mėnesį, jei to atlyginimo staiga nebeliktų.

LB taip pat pabrėžia, kad rezervo dydis priklauso nuo konkrečios žmogaus situacijos. Jei šeimoje uždirba keli žmonės ir pajamos yra stabilios, santaupų gali reikėti mažiau. Jei uždirba tik vienas žmogus, yra vaikų ar kitų išlaikomų žmonių, paskolų arba didesnė rizika ilgam netekti darbo, finansinė pagalvė turėtų būti didesnė.

Santaupos gali suteikti ir daugiau laisvės

Finansinė pagalvė praverčia ne tik netekus darbo, sugedus automobiliui ar atsiradus kitoms netikėtoms išlaidoms. Turint santaupų, žmogui gali būti lengviau priimti ir didesnius gyvenimo sprendimus – pavyzdžiui, keisti darbą ar kuriam laikui padaryti karjeros pertrauką.

Vien žinojimas, kad kelis mėnesius galėtum išgyventi be įprastų pajamų, reiškia, kad ne kiekvieną sprendimą tenka priimti vien dėl to, kad kitą mėnesį reikia apmokėti sąskaitas.

„Šiaip santaupos psichologiškai žmonėms padeda. Aš saugiau jaučiuosi, lengviau galbūt…eisiu į kokį kitą darbą, karjerą keisiu, kažkokią pertrauką pasidarysiu, lengviau priimsiu sprendimus, jeigu žinau, kad turėčiau iš ko gyventi, tarkime, 3 ar 4, ar 6 mėnesius“, – svarsto ji.

Taigi finansinė pagalvė suteikia ne tik pinigų nenumatytam atvejui, bet ir laiko. Pavyzdžiui, netekus darbo nereikėtų skubėti priimti pirmo pasitaikiusio pasiūlymo vien todėl, kad kitą mėnesį nebebus iš ko sumokėti sąskaitų.

O gal finansinę pagalvę tiesiog investuoti?

Sukaupus kelis tūkstančius eurų gali natūraliai kilti klausimas – ar tikrai verta šiuos pinigus tiesiog laikyti, jei juos būtų galima investuoti ir tikėtis uždirbti? Tačiau finansinė pagalvė ir ilgalaikės investicijos atlieka skirtingą vaidmenį.

Investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi. Todėl jei pinigų netikėtai prireiktų tuo metu, kai jūsų investicijos būtų atpigusios, jas gali tekti parduoti ir atgauti mažiau pinigų, nei investavote. Be to, ne visas investicijas vienodai paprasta greitai paversti pinigais.

A. Klimavičienė pabrėžia, kad pradėti investuoti galima ir dar nesukaupus visos norimos finansinės pagalvės. Svarbiausia atskirti pinigus, kurių gali prireikti netrukus, nuo tų, kuriuos galima palikti investuotus ilgesniam laikui.

„Galima investuoti ir be tos saugumo pagalvės, bet tada reikėtų žinoti, kad pinigai, kuriuos investuoju, tai yra tie, kurių man neprireiks rytoj ar kitą mėnesį“, – akcentuoja ji.

Todėl finansinei pagalvei ir investicijoms skirtų pinigų geriau nepainioti. Jei netikėtai prireiks santaupų, investicijas gali tekti parduoti būtent tuo metu, kai jų vertė bus sumažėjusi.

„Nes jeigu galvoju, na, va, nusipirksiu, investuosiu kažkur ir po mėnesio man staiga prireikia pinigų. Oi, tai čia iš investicijų paimsiu. Gal tos investicijos tuo metu nebus prieinamos arba jų kaina bus nepalanki parduoti“, – aiškina A. Klimavičienė.

Tad finansinės pagalvės paskirtis nėra siekti kuo didesnės grąžos. Ne mažiau reikšminga, kad prireikus šie pinigai būtų lengvai ir greitai pasiekiami.

„Saugumo pagalvė tam ir yra, kad jos tikslas yra visai kitoks. Jos tikslas nėra iš jos kuo daugiau uždirbti, tiesiog turėti tą psichologinį saugumą“, – apibendrina ekspertė.