D.Dundulis kirto tiesiai: pensinio amžiaus ilginti nereikia, pirmiausia būtina mažinti politikų skaičių

Pensinio amžiaus ilginimas išlieka viena dažniausiai taikomų priemonių siekiant užtikrinti pensijų sistemų finansinį tvarumą nemažinant pensijų dydžio. Gyventojams jau tapo įprasta, kad pensinis amžius vis pailgėja. Ši tendencija turėtų nesikeisti, o iki 2060-ųjų pabaigos pensinis amžius Europos Sąjungoje (ES) didės – vyrams nuo 64,7 iki 66,7 metų, o moterims – nuo 64 iki 66,6 metų.

EBPO prognozuoja, kad per artimiausius 25 metus visose šalyse visuomenė sparčiai senės.

Prognozuojama, kad 2050 m. kiekvienam 100 darbingo amžiaus (20–64 metų) gyventojų teks 52 vyresni nei 65 metų žmonės. Palyginimui, 2025 m. šis rodiklis siekia 33, o 2000 m. – tik 22.

Todėl tikėtina, kad valstybės didins pensinį amžių. Pavyzdžiui, maždaug du trečdaliai Europos šalių didins pensinį amžių vyrams, o beveik trys ketvirtadaliai – moterims.

Remiantis „Euronews“ atlikta 32 Europos šalių duomenų analize, vyrų pensinis amžius didės 21 šalyje, o moterų – 24-iose.

EBPO ataskaitoje nurodoma, kad visoje ES įprastas pensinis amžius vidutiniškai padidės maždaug dvejais metais vyrams ir 2,6 metų moterims.

Lyginami du gyventojų scenarijai – asmenys, į pensiją išėję 2024 m., ir tie, kurie tais pačiais metais, būdami 22 metų, pradėjo dirbti bei visą karjerą dirbs be pertraukų. Pastarieji į pensiją turėtų išeiti tik 2060-ųjų pabaigoje.

Kuriose šalyse pensinis amžius didės labiausiai ir kur jis ateityje bus aukščiausias?

Kada pensinį amžių pasieks vyrai?

Remiantis EBPO 2024 m. duomenimis, didžiausias įprastas pensinis amžius vyrams šiuo metu yra 67 metai. Toks pensinis amžius vyrams taikomas Danijoje ir Nyderlanduose. Tuo metu ES vidurkis siekia 64,7 metų.

Tuo metu mažiausias pensinis amžius – 62 metai, vyrmas taikomas Graikijoje, Slovėnijoje ir Liuksemburge.

Lietuvoje pensinis amžius šiuo metu siekia 65 metus tiek vyrams, tiek moterims.

Visgi EBPO prognozuoja, kad vyrai, kurie dirbti pradėjo būdami 22 metų 2024-aisiais, ES vidutiniškai į pensiją išeis 66,7 metų amžiaus, t. y. maždaug 2069 metais.

Didžiausias pensinis amžius vyrams ateityje numatomas Danijoje – jis sieks net 74 metus.

Prognozuojama, kad iki 2060-ųjų pabaigos pensinis amžius taip pat pasieks 71 metus – Estijoje bei 70 metų – Italijoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir Kipre. Mažiausias pensinis amžius vyrams išliks 62 metai – Slovėnijoje ir Liuksemburge.

Tarp didžiausių Europos ekonomikų aukščiausias būsimas pensinis amžius numatomas Italijoje – 70 metų.

Paprastai tariant, didžiausias pensinio amžiaus šuolis vyrams prognozuojamas Danijoje, kur jis didės 7 metais, o Estijoje, Italijoje, Slovakijoje ir Kipre – mažiausiai 5 metais.

Tuo metu prognozės rodo, kad Lietuvoje vyrų pensinis amžius kol kas laikysis ties 65 metų riba.

Kada į pensiją galės išeiti moterys?

Šiuo metu didžiausias moterų pensinis amžius – 67 metai – taikomas Danijoje ir Nyderlanduose. Tuo metu ES vidurkis siekia 64 metus.

Mažiausias pensinis amžius moterims šiuo metu yra Lenkijoje – 60 metų, o antroje vietoje pagal mažiausią pensinį amžių yra Austrija, kur moterys į pensiją išeina 60,5 metų.

Prognozuojama, kad moterys, pradėjusios dirbti būdamos 22 metų 2024-aisiais, ES vidutiniškai į pensiją išeis 66,6 metų – tai yra 2,6 metų vėliau nei moterys, kurios į pensiją išėjo 2024 m.

Kaip ir vyrų atveju, didžiausias būsimas pensinis amžius moterims bus Danijoje – 74 metai. Estijoje jis turėtų siekti 71 metus, o Italijoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir Kipre – 70 metų.

Europos Sąjungoje mažiausias moterų pensinis amžius ir 2060-ųjų pabaigoje išliks Lenkijoje – 60 metų.

Tarp didžiausių Europos ekonomikų aukščiausias moterų pensinis amžius numatomas Italijoje – 70 metų, po jos rikiuojasi Jungtinė Karalystė – 68 metai, Vokietija – 67 metai, o Prancūzijoje ir Ispanijoje jis sieks 65 metus.

Danijoje pensinis amžius moterims pailgės 7 metais, Italijoje – 6,2 metų, Estijoje – 6,3 metų, Slovakijoje – 5,8 metų, Kipre – 5 metais, Rumunijoje – 4,8 metų, Austrijoje – 4,5 metų, o Švedijoje ir Graikijoje – po 4 metus.

Tuo metu Ispanijoje moterų pensinis amžius išliks 65 metai, o Vokietijoje ir Prancūzijoje jis didės mažiau nei vienais metais.

Prognozės rodo, kad Lietuvoje moterų pensinis amžius kol kas laikysis ties 65 metų riba.

Pensinio amžiaus ilginimas problemos neišspręstų?

„Žinių radijo“ laidoje dalyvavęs „Norfos“ prekybos tinklo vadovas Dainius Dundulis pastebėjo, kad dirbančiųjų ir pensininkų santykis ateityje tikrai taps problema.

„Žiūrint į tai, kiek dabar yra vyresnių nei 65 m. gyventojų ir kiek jų bus ateityje, galima paprastai paaiškinti. Jeigu dabar turime 525 tūkst. tokių gyventojų, tai už 20 metų jų bus 860 tūkst. O tie gyventojai, kurie dabar yra nuo 25 iki 65 m. amžiaus, kitaip tariant, darbingo amžiaus gyventojai, tai jų dabar yra 1,56 mln., o už 20 metų jų bus 1,35 mln.

Dabar santykis tarp dirbančiųjų ir pensininkų yra 2,62, o už 20 metų bus apie 1,57. Tai grubiai vienu dirbančiu žmogumi bus mažiau. Nes pensinis padidėja, o dirbančiųjų sumažėja ir tas santykis pasidaro prastas“, – pabrėžė D. Dundulis.

Paprastai tariant, duomenys rodo, kad dabar 1 senjorą išlaiko 2,62 žmogaus, o ateityje gali išlaikyti apie 1,57 žmogaus, kas reikštų, kad pensijos reikšmingai sumažėtų.

Dėl to Lietuvoje taip pat vis dažniau prabylama apie pensinio amžiaus ilginimą, kuris galėtų prisidėti prie šios problemos sprendimo.

„Norfos“ prekybos tinklo vadovas pabrėžė, kad yra kategoriškai nusistatęs prieš tokį pasiūlymą. Visgi, pasak jo, veiksmų imtis būtina jau dabar.

„Esu kategoriškai prieš pensinio amžiaus ilginimą. <…> Jeigu nieko nesiimsime ir gyvensime kaip dabar bei tikėsimės, kad įvyks kažkoks stebuklas, tai nieko nebus. Mes turime ruoštis. Jei žiūrime į laikotarpį po 20 metų, tai jei dabar imsimės veiksmų kasmet, mes problemos neturėsime“, – paaiškino jis.

Kad pensinio amžiaus ilginimas nebūtinai suveiktų mano ir kai kurie ekonomistai.

Pavyzdžiui, „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė kiek anksčiau naujienų portalui tv3.lt yra sakiusi, kad pensinio amžiaus vėlinimas – labai techninis problemos sprendimas, kuris nebūtinai bus veiksmingas.

„Vis dėlto, darbo rinką veikia ir kiti radikalūs pokyčiai, kurie gali stipriai iškreipti norimą rezultatą. Iš vienos pusės, ilgėjant gyvenimo trukmei ir gerėjant vyresnio amžiaus žmonių sveikatai ir darbingumui, natūralu ir sveika tai, kad dirbama ilgiau. Tačiau nemažai rizikų dėl priešpensinio amžiaus ilginimo slepia ir stipriai besikeičianti darbo rinka.

Ne visos darbo rinkos net ir Europoje pasižymi sėkmingais vyresnio amžiaus asmenų įsidarbinimo rodikliais, gajais mokymosi visą gyvenimą įpročiais, jose vyraujančiomis nuoseklios ilgalaikės karjeros galimybėmis, efektyvia tobulinimosi ar profesijos keitimo sistema“, – aiškino ji.

„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė pažymėjo, kad stebint, kokią reikšmingą technologinę pažangą šiandien išgyvena pasaulis, kaip keičiasi darbo rinka įsigalint dirbtinio intelekto įrankiams, nelieka abejonių, kad tai stipriai paveiks ir šį visuomenės socialinį kontraktą.

„Taigi, net ir priešpensinio amžiaus ilginimas pensijų sistemos stabilumo kontekste nėra panacėja, nes atitikti darbo rinkos poreikius, įsidarbinti ar išlaikyti darbo vietą gali sektis vis sunkiau.

Net ir dabar, stebint Lietuvoje susiklosčiusią situaciją po pastarojo pensinio amžiaus vėlinimo, akivaizdu, kad šis sprendimas veikia tik su išlygomis. Stebint problemą, kuomet senjorams likus nedaug laiko iki pensijos sunku įsidarbinti, teko keisti ir adaptuoti nedarbo išmokų tvarką“, – komentavo specialistė.

Reikia mažinti politikų skaičių

D. Dundulis paaiškino, kad pensijų mažėjimo klausimą galima spręsti ir kitais būdais.

Pasak jo, kai mažėja gyventojų, tai reiškia, kad reikia mažinti valdišką sektorių. „Norfos“ prekybos tinklo vadovas paaiškino, kad pastaraisiais metais šis sektorius ne tik nemažėjo, bet dar ir paaugo.

„Jei už 20 m. virš 200 tūkst. sumažės dirbančiųjų skaičius, o valdiškas sektorius pasiliks toks arba dar paaugs, tai labai didelė dalis pinigų nukeliaus į valdišką sektorių ir Bendrasis vidaus produktas (BVP) nebus kuriamas.

Verslui reikia išlaikyti ne tik pensininkus, bet mums reikia ir viešąjį sektorių išlaikyti. Žinoma, viešajam sektoriui priskiriami ir mokytojai, ir gydytojai, tačiau apie juos aš nekalbu. Šiose situacijose reikia kuo daugiau racionalumo, pavyzdžiui, kad nebūtų mokyklų, kur mokosi tik 50 vaikų, nes tai labai neefektyvu“, – aiškino jis.

Visgi, kalbdėdamas apie tokį sprendimą D. Dundulis labiau akcentuoja valdininkus, politikus. Pasak jo, mažėjant gyventojų skaičiui, atitinkamai turi mažėti ir tokių darbo vietų skaičius, o taip galima sutaupyti pinigų ir juos skirti pensijoms didinti.

„Pavyzdžiui, Seimo narių buvo 141 ir prie 3,47 mln. gyventojų. Dabar mes turime 2,8 mln. gyventojų ir vis tiek turme 141 Seimo narį. Ir papildomai turime padidėjusį Seimo tarnautojų ir darbuotojų skaičių. Na ir visose institucijose rastume tą patį pavyzdį“, – komentavo pašnekovas.

Jis pridūrė, kad nuolat galima girdėti kalbas apie parduotuvių ar sandėlių automatizavimą. D. Dundulis atkreipia dėmesį, kad tokie pokyčiai turėtų būti daromi ir valdžios institucijose.

„Labai dažnai kalbama, kad parduotuvėse, sandėliuose ir kitur darbas turi automatizuotis. Tai tas pats turėtų įvykti ir tokiose institucijose. Pavyzdžiui, kai vyko kompiuterizacija, valdininkų skaičius išaugo. Dabar atsirado dirbtinis intelektas, kuris gali daug ką atsakyti, o valdininkų skaičius vis tiek auga“, – nurodė pašnekovas.

Anot jo, taip būtų galima sutaupyti labai daug pinigų. Visgi tikslių sumų pastarasis įvardyti negali,

„Aš manau, kad ten yra labai daug pinigų, bet nieko neįmanoma pasakyti be tikslių skaičių, o jų mums niekas nepateikia. Pateikiama tik, kiek išleidžia socialinei apsaugai ar gynybai, kas yra suminiai skaičiai. O kiek suvalgo biurokratinis aparatas – nematome“, – pridūrė „Norfos“ prekybos tinklo vadovas.