Nauja tvarka pakeis kasdieninį apsipirkimą: šių pirkėjų į parduotuves neįleis?

Savitarnos kasos daugeliui pirkėjų tapo įprasta apsipirkimo dalimi – prekes nuskenuojame patys, susimokame ir keliaujame namo. Tačiau prekybininkams tokio patogumo kaina gali būti nemenka: būtent savitarnos zonose fiksuojama daugiau nuostolių, o dalis prekių iš parduotuvių iškeliauja už jas nesumokėjus.

Todėl Lietuvoje siūloma griežtinti atsakomybę už pasikartojančias smulkias vagystes ir net riboti galimybę lankytis tam tikrose parduotuvėse.

Taigi, kokių pokyčių gali tikėtis pirkėjai?

Šiuo metu taikoma atsakomybė neefektyvi

Teisingumo ministerija dalijasi, kad šiuo metu Lietuvoje už smulkias vagystes, kai pagrobto turto vertė neviršija 150 eurų, taikoma administracinė atsakomybė – bauda nuo 90 iki 400 eurų.

Tačiau 2020–2025 m. laikotarpiu fiksuotas itin didelis smulkių vagysčių augimas, o absoliuti jų dauguma įvykdoma prekybos vietose.

„Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenimis, apimančiais tik asociacijos narius, 2020 m. buvo užfiksuotos 15 213 vagystės, kurių padaryta žala siekė 777 tūkst. eurų.

2024 m. šis skaičius išaugo iki 37 647 vagysčių, o bendra žala pasiekė 3,2 mln. eurų. Tuo metu platesnė viso prekybos sektoriaus apklausa parodė, kad bendra patiriama žala nuo 10 mln. eurų 2022 m. išaugo iki 21 mln. eurų 2023 m.“ – dalijosi ministerija.

Anot jos, šiuo metu taikoma administracinė atsakomybė dažnai yra neefektyvi sistemingomis vagystėmis užsiimantiems asmenims, kurie veikia gerai organizuotose grupėse.

„Tokiais atvejais baudos išieškojimas tampa problemiškas, nes šie asmenys dažnai neturi ir neketina turėti teisėtų pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti priverstinį išieškojimą.

Per paskutinius dvejus metus beveik 1 000 asmenų buvo 10 ir daugiau kartų bausti už smulkias vagystes.  Iš jų 1 asmuo padarė virš 300 smulkių vagysčių, 2 asmenys virš 200, 24 asmenys – virš 100 vagysčių“, – pridūrė ministerijos atstovai.

Baus griežčiau ir neįleis į parduotuves?

Būtent todėl teisingumo ministerija siūlo šią tvarką pakeisti. 

Siūloma priemone siekiama griežtinti atsakomybę už sistemines vagystes ir imtis papildomų priemonių organizuotų smulkių vagysčių prevencijai. 

Anot ministerijos, ketinama griežtinti bausmes už sistemines vagystes, kadangi tam tikrais atvejais tai tampa savotiško tinklo dalimi, kai žmonės vagia kasdien, o verslas patiria žalą.

„Todėl siūlome įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie sistemingai grobia svetimą nedidelės ar mažesnės vertės turtą.

Šis nusikaltimas būtų priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Numatyta, kad asmuo galėtų būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų“, – aiškino ministerijos atstovai.

Taip pat ketinama įtvirtinti naują administracinio poveikio priemonę – draudimą lankytis prekybos vietose.

Anot ministerijos atstovų, ši priemonė būtų taikoma asmenims, pakartotinai padariusiems smulkią vagystę, kai nėra pagrindo konstatuoti sistemingumo ar tęstinės nusikalstamos veikos. Draudimas galiotų tik to paties juridinio ar fizinio asmens valdomoms prekybos vietoms, o jo trukmė siektų nuo vieno mėnesio iki dvejų metų.

Vagysčių padaugėjo įrengus savitarnos kasas

2026 metų „ECR Retail Loss“ tyrimo duomenimis, savitarnos kasos aplenkė tradicines – savitarnoje mieliau apsiperka 54 proc. pirkėjų. Nepaisant to, kad savitarnos kasos yra patrauklios pirkėjams, jose prekybininkai vis dar fiksuoja didesnius nuostolius.

Lyginant parduotuves su savitarna ir be jos, parduotuvėse su savitarnos kasomis nuostoliai buvo 0,42 proc. didesni. Po savitarnos kasų įdiegimo per pirmuosius 12 mėnesių parduotuvės nuostoliai vidutiniškai didėjo 0,26 proc.

Birželį publikuotame tyrime dalyvavo 39 prekybininkai. 7 iš jų patenka tarp didžiausią apyvartą pasaulyje fiksuojančių prekybos tinklų. Bendra tyrime dalyvavusių prekybininkų apyvarta viršija 1 trilijoną eurų.

Prekybos nuostoliai tyrime apima netyčines pirkėjų klaidas skenuojant prekes savitarnoje, netinkamą įrangos veikimą bei tikslingą pirkėjų sukčiavimą bandant kasas apgauti.

„Didesni nuostoliai savitarnoje nėra naujiena. Anksčiau kalbėta net apie 1–2 proc. didesnius savitarnos nuostolius, ypač naudojant senesnės kartos savitarnos kasas ar kasas be svorių kontrolės.

Šiandien programinės įrangos ir dirbtinio intelekto dėka nuo daugelio nuostolių scenarijų galima efektyviai apsisaugoti“, – pasakojo prekybos technologijų bendrovės „Neto Baltic“ vadovas Rokas Budvilaitis.

Tyrimo duomenimis, prekybininko nuostoliai 1000 pirkėjų atsiskaitant savitarnoje sudaro 229,89 euro. Vidutinės maisto prekių parduotuvės su savitarnos zona nuostoliai per mėnesį siekia 5 416 eurų.

„Nors pavieniai skaičiai neatrodo dideli, vertinant juos per porą šimtų parduotuvių prekybos tinklą, dėl netinkamai įrengtos savitarnos patiriami nuostoliai lengvai perkopia 1 mln. eurų“, – nurodė R. Budvilaitis.

Dažniausiai pavagia netyčia?

Dažniausiai pasitaikantis nuostolių tipas savitarnoje – netinkamai nuskenuotos ar visai nenuskenuotos prekės. Tyrimo duomenimis, iš 1 000 apsipirkimų savitarnoje nuo 10 iki 48 atvejų ne visos prekės būna nuskenuotos tinkamai. Tai dažnai nutinka ir dėl nuoširdžių pirkėjų klaidų, ir dėl tikslingo pirkėjų sukčiavimo (pavyzdžiui, tik imituojant prekės skenavimo judesį).

„Tai dažnas nuostolių scenarijus, kai savitarnos kasoje nėra įrengtos kontrolinės svarstyklės ar jos išjungiamos dėl per dažnų intervencijų. Tokiais atvejais kompiuterinės regos technologija gali atpažinti tiek patį imituojamo skenavimo veiksmą, tiek identifikuoti pakavimo zonoje padėtas nenuskenuotas prekes“, – pasakojo R. Budvilaitis.

„Neto Baltic“ pirmoji Baltijos šalyse pradėjo siūlyti kartu su technologijų bendrove „Agmis“ sukurtą „ScanWatch Retail Suite“ dirbtinio intelekto sprendimą.

„ScanWatch Retail Suite“ saugo nuo populiariausių savitarnos nuostolių scenarijų bei automatiškai atpažįsta nesupakuotas prekes (vaisius, kepinius ir kt.) Nuo 2019 metų vystomas sprendimas jau saugo daugiau nei 5 tūkst. savitarnos kasų visame pasaulyje.

Tyrimo duomenimis, 2 iš 1 000 pirkėjų nenuskenuotas prekes palieka pirkinių krepšelyje. Sumokėję už dalį prekių, pirkėjai nenuskenuotas prekes tiesiog susipakuoja ir išsineša.

„Nuo šio scenarijaus efektyviai saugo prekių krepšelio stebėjimas, prekių krepšelyje ir pakavimo zonoje skaičiavimas. Krepšelyje aptikus paliktas prekes ar pakavimo zonoje suskaičiavus daugiau prekių nei buvo nuskenuota, sistema gali stabdyti atsiskaitymą ir iškviesti savitarnos zonos darbuotoją“, – pabrėžė R. Budvilaitis.