Išvydus, ką kolekcionuoja alytiškis, kitiems pašiurpsta oda: niekada neatspėtumėte (4)

Alytiškio Šarūno Šimkevičiaus namai primena ne butą, o mažą muziejų. Trijuose kambariuose – tūkstančiai fotografijų, laikraščių, knygų, plokštelių ir daiktų, kurių dauguma šiandien jau laikomi istorine retenybe. Tačiau tarp visko labiausiai į akis krinta – laidotuvių nuotraukos.

Pasirodo, šios fotografijos atskleidžia ne tik praeities liūdesį, bet ir kultūrą, papročius ir net Alytaus šeimų istorijas. Kolekcionierius, kurio aistra prasidėjo dar vaikystėje, šiandien pats yra tapęs miesto atminties saugotoju.

Išsamiau – videoreportaže.

Alytiškis kolekcionuoja laidotuvių nuotraukas

Kaip pokalbio metu su AlytusPlius.lt žurnalistais pasakojo Š. Šimkevičius, jo pomėgis kolekcionavimui atsirado dar tuo laiku, kai jis ėjo į darželį. 

Pasak jo, įvairius pašto ženklus, degtukų dėžučių etiketes jis pradėjo rinkti dar 1974-1975 metais. Nuo to laiko kolekcionavimą jis tęsia.

Tiesa, su metais prie šių įdomybių kolekcionavimo prisidėjo laidotuvių nuotraukos. Jo teigimu, jos daug parodo apie laikmetį, to meto aprangas, papročius.

„Fotografijos pasikeitimas yra didelis, nes dabar nuotraukų žmonės daro mažiau, jos daugiau telefonuose.

Kas dar keičiasi, kad anksčiau laidotuvės būdavo labiau šeimos susirinkimai, o dabar jau paminėjimai restoranuose. Tad toks pasikeitimas“, – sakė jis.

Įdomu ir tai, kad laidotuvių nuotraukos yra pardavinėjamos. Alytiškis Š. Šimkevičius pasidalijo, už kiek pats brangiausiai yra pirkęs nuotrauką ir už kokią didžiausią sumą yra pardavęs.

„Brangiausia pirkta nuotrauka buvo gal 15 eurų, o brangiausia, kurią esu pardavęs, siekė 300 eurų. Bet tai ne riba kitiems kolekcininkams.

Yra nemažai tų, kas nori pirkti laidotuvių nuotraukas, kas susiję su religija, su laidotuvėmis. Manau, kad tokių pirkimų tik daugės“, – dalijosi jis.

Žurnalistei pasiteiravus pašnekovo, ar jam neatrodo šventvagiška pirkti ir parduoti laidotuvių nuotraukas, jis paaiškino, kad ne. Pasak jo, pačios velionių šeimos neretai inicijuoja pirkimus.

„Jeigu artimieji jas parduoda ar kviečia kolekcininką, kad jas nusipirktų, nemanau, kad žmogus čia kažkokią problemą didelę daro“, – paaiškino kolekcininkas.