Bręsta dideli pokyčiai vairuotojams? Susimokėtų kiekvienas, tikrintų ir keliuose

Europos Komisija (EK) apskundė Lietuvą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui dėl esą nevykdomo įsipareigojimo mažinti oro taršą. Jei įsipareigojimas nebus įgyvendintas grėstų ir didelės baudos.

Tiesa, jau dabar kalbama apie naujas priemones keliuose, o dalis ekspertų, tarptautinių agentūrų atstovai siūlo netgi įvesti taršos mokestį.

Apie žadamas naujas priemones ir susiklosčiusią situaciją transproto sektoriuje naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, anksčiau diskutavo Seimo narys Simonas Gentvilas ir „Vilnius Tech“ profesorius Vidas Žuraulis. 

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas yra sakęs, kad kol gyventojų pajamos didėja, vairuotojai neretai nusprendžia pirkti galingesnius automobilius. Tad vienintelis sprendimas būtų įvesti taršos mokestį, t.y. tie, kurie nenorės mokėti didelių mokesčių, rinksis ekologiškesnius automobilius. Kaip vertinate šį teiginį ir ar matote perspektyvą? 

V. Žuraulis: Aš manau, kad pirmiausiai tas statistinis vairuotojas arba statistinis lietuvis turi aiškiai žinoti, kokios yra sąlygos, jeigu jis vairuos vienokį arba kitokį automobilį. Jeigu tai bus taršesnis automobilis, kad jis kasmet ar kas du metus turės susimokėti tą papildomą eilutę savo išlaidų sąraše.

Ir visada tai bus primenama, kad tai yra taršos mokestis ir kad jis galėtų šio mokesčio nemokėti, jeigu jis investuotų į mažiau taršų automobilį. Tokiu atveju jam nereikėtų mokėti, taip pat būtų išmetama ir mažiau teršalų ir mes tiesiog bendrai visi kvėpuotume švaresniu oru. 

Vairuotojas turi žinoti apie sąlygas ir taip pat žinoti perspektyvą: ar tai bus dviejų, trijų ar vienos kadencijos Vyriausybės perspektyvoje, ar tai bus penkių, dešimties metų laikotarpyje.

 Lygiai taip pat su lengvatomis: jeigu vairuotojai planuoja, galvoja apie elektrinį transportą, elektromobilį, ar jiems tikrai bus prieinama ta lengvata? 

Ar tai, kas yra žadama miesto infrastruktūroje – parkavimo lengvatos ar važiavimo kitomis juostomis lengvatos – ar asmuo galės tuo naudotis trejus, penkerius metus? 

Vairuotoajms turi būti siunčiami aiški žinutė, kas jų lauktų vienokiu scenarijumi ir kas kitokiu.

Kaip vertinate degalų akcizų politiką?

V. Žuraulis: Jeigu siekis vėlgi yra kažkaip priversti susimąstyti ir rinktis mažiau taršius automobilius, na, tiesiog tie keliolika centų prie degalų litro tikrai nekeis sąmoningumo arba elgsenos. Jeigu tai jau būtų ženklus skirtumas, galbūt, bet tiesiog vairuotojas pamatys didesnę kainą, nurys tą piliulę, įsipils, ir tai darys du, tris kartus per mėnesį. 

Deja, bet tas jam neateis į, sakykime, galvą, kad tai yra dėl taršos, kad tai yra akcizo dedamoji dėl taršos arba kitu atveju dėl biudžeto papildymo kažkam. Tai sakyčiau, tie mokesčiai, kurie prisideda prie jau esamų, įlenda po ta pačia eilute, tai nemanyčiau, kad labai keis mūsų sąmoningumą ir suvokimą. 

Gerbiamas Simonai, jūs anksčiau irgi pasisakydavote, kad būtina keisti ir stiprinti prievolę susimokėti daugiau už dyzeliną, benziną, jeigu norima išvengti tų baudų. Ar tos savo retorikos nekeičiate ir kaip vertinate dabartinius siūlymus mažinti galbūt tą atsakomybę? 

S. Gentvilas: Mano, kaip ministro, siūlymas buvo padaryti akcizų trajektoriją iki 2030-ųjų metų, Seimas patvirtino ją prieš trejus metus. 

Lietuvai visos tarptautinės organizacijos sako didinti taršos mokesčius, didinti turto mokesčius ir mažinti pajamų mokesčius, socialdemokratai elgiasi atvirkščiai.

[Nuo 2026 m.] vidurinioji klasė mokės didesnius mokesčius už pajamas, bet nekilnojamojo turto mokestis penkis kartus sumažintas, o čia ir taršos mokesčiai mašinai. Čia yra dirbtinė subsidija importuojamam iškastiniam taršiam kurui. To nereikėtų nei sveiku protu daryti, nes, pavyzdžiui, elektros mes jau 80 proc. savo poreikio pasigaminame – už dvejų metų pasigaminsime 100 proc. 

Lietuvos energetikos agentūra aiškiai – juodu ant balto – skelbia energetikos analizę: su elektromobiliu nuvažiuoti 100 kilometrų, jį kraunantis namie, yra 2,5 karto pigiau negu benzininį – čia yra racionalus sprendimas. Bankų ekonomistai irgi sako: elektromobilis tapo jau pigesnis už tos pačios klasės perkamą naują benzininį arba dyzelinį, žiūrint į eksploatavimą – mažiau dujų, pigesnis lizingas, pigesnė elektra, tai čia vienareikšmiškai. 

Deja, bet bandoma daryti – kaip Donaldas Trumpas, t.y. pasilikti prie 20 amžiaus energetikos. Tą patį daro ir dabar socialdemokratai ir Žemaitaitis. Tai ateitis ir dabartis yra atsinaujinančioje energetikoje, ir mums reikia žingsnis po žingsnio skatinti fiskališkai, kad mes sakytume: brangs, bet, kita vertus, duoti paramą, kad žmonės įsigytų ir persėstų į švaresnį transportą. 

Yra vienareikšmiškai blogai, kad mažinamas akcizas, ir čia yra pasislepiama po argumentais, kad sunkvežimiai pilasi Lenkijoje ar kitur, bet tą galima išspręsti kitomis schemomis. Pavyzdžiui, aštuoniose Europos Sąjungos šalyse galioja akcizo susigrąžinimas tiems, kurie daro tranzitą. Tu Lietuvoje piliesi, ir jeigu tu važiuoji į užsienį, tu gali susigrąžinti dalį akcizo – taip sprendžiamas tas arbitražas, bet ne akcizų mažinimu. 

Anksčiau buvo siūloma stabdyti transporto priemones keliuose ir rengti reidus, tam buvo nupirkti prietaisai, tačiau dabartinė valdžia ir aplinkos ministras mano, kad reikėtų šiuolaikiškesnių priemonių. Viena iš jų galėtų būti nuotoliniu būdu valdomi prietaisai, kurie 2027 metais fiksuotų taršą ir transporto priemones realiuoju laiku. Ar sutinkate, kad pirminė idėja su reidais jau pasenusi ir reikia tokių naujų priemonių? 

S. Gentvilas: Technologijos žengia į priekį, jas reikia naudoti. Jeigu atsirado technologija, ją reikia naudoti, niekas neturi teisės teršti kito žmogaus orą. Mes turime problemą su maždaug kas 40-u automobiliu gatvėse, kad jis yra techniškai netvarkingas. 

Jeigu mes išimame tą kas 40-ą techniškai netvarkingą automobilį, mes sumažiname pusę miestų taršos, nes tas vienas automobilis iš 40 sukuria pusę taršos. Čia buvo darytas tyrimas gatvėse, tada dar buvau pats ministras. 

Samdėme ispanų kompaniją, kuri peržiūrėjo 10 tūkst. automobilių. Tą vieną iš 40 automobilį išėmus, mes turėsime perpus švaresnį gatvių orą. Technologijos gali padėti mums, likusiems 39 vairuotojams, kvėpuoti žymiai švaresniu oru. 

Nors su stacionariais matuokliais buvo patikrinta šimtai transporto priemonių, tik viena pažeidė taršos reikalavimus. Kaip vertinate šios priemonės efektyvumą? 

V. Žuraulis: Matavimas iš principo yra teisingas – žiūrime, ieškome objektyvių, realių duomenų, kas darosi mūsų gatvėse su tarša. Kitas klausimas: kaip tie duomenys bus panaudoti? Turime galimybę nešiojamais, kilnojamais prietaisais matuoti momentiškai. 

Yra projektas, mintys integruoti į infrastruktūrą. Ar tie duomenys tiesiog bus dėl statistikos, kad mes žinotume, kokie tie kiekiai, ar su tais duomenimis mes kažką gebėsime padaryti ir priimti teisingus sprendimus? 

Pravažiavo automobilis, išmatavome, jis kažkiek išmeta teršalų – ar tai bus tikrai tas rodiklis taršos, nes varikliai dirba įvairiais režimais. Vairuotojai taip pat nėra akli, mato, dalyvauja infrastruktūroje, kur yra matavimai, galima neakseleruoti, galima tuščia eiga judėti, ir tas rodmuo bus niekam vertas. 

Ypač tie, kurie jaučia, kad jų automobilis nėra labai techniškai tvarkingas, vengs tiesiog važiuoti pro kažkurias matavimo zonas arba tiesiog važiuos tam tikru režimu, kad nepasiektų to lygio. Ar techniškai tai bus įmanoma nuskaityti, koks tai automobilis ir pagal jį graduoti jo taršos lygį? 

Technologijos žengia į priekį, bet ar mes tą sugebėsime integruoti į visą mūsų sistemą ir paimti teisingus rezultatus? Čia man būtų pagrindinis klausimas. 

Kitaip tariant, daug subjektyvaus vertinimo, ar ne, kad nustatytum tą galutinį pažeidėją?

Jeigu galime išsigryninti tą problemą, arba tiesiog elementariai išsigryninti, kuri ta kas 40-a priemonė važiuoja netaršiai.

Mes gi turime privalomąją techninę apžiūrą kas du metus, ir jos visos atvažiuoja, absoliučiai visos yra tikrinamos pagal metodiką, kalibruotą įrangą, bet vis tiek jos dalyvauja eisme kažkaip.

Tai reiškia, gal mes galime atsigręžti į technines apžiūras, ten griežtinti ar ieškoti tikslesnių matavimo metodikų, kad ten, kur automobilis yra inspektoriaus rankose, kur savininkas yra už durų, ilsisi ir laukia sprendimo, ten tas automobilis tikrai būtų patikrintas taršos prasme.

Techninė apžiūra. Ar matote poreikį kažką keisti šioje srityje? 

S. Gentvilas: Dažninti techninę apžiūrą seniems automobiliams, tai tikrai daroma svetur, ir senas automobilis turi eiti kas metus, ir su didesne rida. Net ir dabar kas 10-as automobilis su vidaus degimo varikliu nepraeina techninės apžiūros dėl taršos parametrų.

Tai reiškia, jau kas 10-as atvažiuoja su per didele tarša kas du metus. Tai rodo, kad dešimtadalis mūsų transporto gatvėse de facto važinėja su blogais taršos parametrais. Dar yra ta grupė žmonių, kurie žino, kaip pagerinti tuos parametrus prieš techninę apžiūrą. Yra techniški žmonės, ir jie praeina. 

Man atrodo, techninės apžiūros standartai gali intensyvėti, keltis, ir čia yra Susisiekimo ministerijos galimybės, kaip pigiai, su minimaliomis pastangomis padaryti, kad mūsų oras būtų miestuose švaresnis. 

Iš gyventojų sklinda ir toks naratyvas, kad lengva pasakyti, sunku padaryti. Ar iš principo matote galimybes gyventojams įsigyti tas naujesnes transporto priemones, nes čia vėl plati diskusija apie tai, kiek gyventojai yra pajėgūs įpirkti? Galbūt tas subsidijavimas nėra pakankamas? 

S. Gentvilas: Aš važinėju autobusais, troleibusais Vilniuje ir manau, kad Vilniaus viešasis transportas yra puikus, Klaipėdoje taip pat, dažnai važinėju traukiniu tarp Kauno ir Vilniaus. 

Dabar pasakyti, kad visi sėskite į automobilį ir brangų elektromobilį, čia nėra sprendimas. Tai yra didelės išlaidos, pati blogiausia investicija žmogaus gyvenime, nes ji nuvertėja 10 proc. per metus – tuos pinigus kiekviena šeima ar jaunuolis gali panaudoti kitur. Tiesiog reikia apversti klausimą: nevažiuok. Yra normalūs troleibusai, autobusai, traukiniai, ir čia yra didysis sprendimas, ne apie naują transporto priemonę. 

Kalbant apie mažos taršos zonas miestuose – ar neatsitiks taip, kad tas transporto priemonių srautas persikels tiesiog į kitas vietas, šiuo atveju galbūt tolimesnes nuo centro? 

V. Žuraulis: Jeigu kalbame arba bandome ieškoti sprendimų, siekiant išspręsti dėl transporto taršos sukuriamas problemas, tai miesto centrinės zonos to iš principo nesprendžia. Jos sprendžia kitą problemą: jos gerina sąlygas miestiečiams miesto centre, mažina taršą ir automobilių triukšmą ir visas kitas blogybes, ką galėtų sukelti automobiliai. 

Tai čia mes su mažos taršos zonomis geriname sąlygas miestiečiams ir gyventojams. <…> Sakyčiau, kad tai yra šiek tiek labiau urbanistinis sprendimas, gyvenimo kokybę miestiečiams gerinantis sprendimas, bet tiesiogiai su transporto keliama problema – tarša – tai mažiau koreliuojantis aspektas.