„Gimdyti į gimdymo namus atvyko praeityje moterimi buvęs vyras“ – akušerė prakalbo apie šokiruojančią realybę

Nėštumą ir gimdymą iki šiol gaubia daugybė mitų, baimių, nerimo ir dvejonių. Akušerė Alina Liepinaitienė atskleidė, kad dalis šių įsitikinimų ne tik klaidina, bet ir kelia papildomą stresą būsimoms mamoms. Ji atvirai prabilo apie emociškai sunkiausius gimdymus savo praktikoje bei įvardijo, kas šiandien labiausiai veikia nėščiųjų emocinę savijautą.

Kokie mitai apie gimdymą yra klaidingi?

A. Liepinaitienė: Yra daug mitų apie gimdymą, kurie klaidina nėščias ir jų artimuosius. Vienas populiariausių – kad gimdymas turi prasidėti tiksliai numatytą dieną. Iš tiesų skaičiuojama data yra apytikslė ir normalu gimdyti kelias dienas ar savaites prieš arba po jos.

Taip pat dažnai manoma, kad jei pirmasis gimdymas baigėsi cezario pjūvio operacija, visi kiti taip pat turi būti operaciniu būdu. Tai ne visada tiesa – daugelis moterų gali mėginti natūralų gimdymą po cezario, jei nėra medicininių priežasčių to vengti.

Klaidinga nuomonė yra, kad epidūrinė nejautra sustabdo gimdymą arba padidina cezario pjūvio operacijos riziką. Epidūras daugeliui suteikia reikšmingą skausmo malšinimą ir paprastai tai nebūna priežastis cezariui.

Taip pat klaidinga manyti, kad cezario pjūvio operacija yra „lengvesnis“ pasirinkimas. Tai operacija su ilgesne reabilitacija ir svariomis komplikacijų rizikomis. Manoma, kad netaisyklinga vaisiaus padėtis visada reiškia cezario būtinybę. Dažnai tai svarstoma kaip indikacija, bet sprendimas priklauso nuo konkrečios situacijos, nėštumo trukmės ir medicinos komandos patirties.

Galiausiai daugelis tikisi, kad po gimdymo viskas greitai grįš į ankstesnę būseną. Realybė yra, kad fizinis ir emocinis atsistatymas gali užtrukti savaites ar mėnesius. Svarbiausia – nepasikliauti vien mitais. Reikia ieškoti patikimos medicininės informacijos ir aptarti galimybes su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju ar akušeriu.

„Gimdyti į gimdymo namus atvyko praeityje moterimi buvęs vyras“

Koks buvo sudėtingiausias atvejis jūsų praktikoje?

A. Liepinaitienė: Vienareikšmiškai, emocine prasme sudėtingiausias priimtas gimdymas buvo negyvo vaikelio gimimas. Tokių gimdymų iš daugiau nei 10 tūkst. priimtų gimdymų teko priimti 36. Kiekvieną priimtą gimdymą visuomet rašausi sau į „gimdymų dienoraštį“. Man yra svarbu mokytis iš to, kaip gimdymas įvyko ir kaip elgiausi, bei kokias procedūras taikiau.

Kiekvienas gimdymas įrašytas ne tik į atmintį, bet ir į sąsiuvinį. Kiekvieną kartą, kai peržvelgiu įrašus sąsiuvinyje, negyvų naujagimių gimimus praverčiu. Emociškai pernelyg sunku sugrįžti į tas pačias emocijas, nors jos per laiką ir blėsta.

Fizine prasme sunkiausias gimdymas buvo dirbant užsienyje, kai gimdyti į gimdymo namus atvyko praeityje moterimi buvęs vyras. Po plastinių operacijų buvo sudėtinga išsaugoti lytinius organus ir pats gimdymas buvo apsunkintas. Makštis buvo likusi, tačiau tarpvietė buvo suformuota prie išeinamosios angos.

Vyras griežtai atsisakė cezario pjūvio operacijos, tad teko pasukti galvą 4 akušerėms ir 3 gydytojams akušeriams ginekologams, kaip priimti gimdymą pagal paciento norus. Nepaisant to viskas įvyko ganėtinai sklandžiai, gimė sveika 3 kilogramų 245 gramų naujagimė, nors pacientui šlapimo ir išmatų nelaikymo pasekmės pasiliko gyvenimui arba iki sekančios plastinės operacijos.

Cezario pjūvis ar natūralus gimdymas?

Moterys dažniau renkasi natūralų gimdymą ar cezario pjūvį? Nuo ko tai priklauso? Kada natūralus gimdymas tampa nebeįmanomas ir tenka atlikti cezario pjūvį?

A. Liepinaitienė: Tai labai priklauso nuo šalies, ligoninės ir net gydytojo praktikos. Kai kuriose šalyse cezario pjūvio operacijų dalis yra labai didelė. Pavyzdžiui, Graikijoje 2025 metais buvo 73,7 proc. cezario pjūvio operacijų. Kitur vyrauja natūralus gimdymas. Pavyzdžiui, Švedijoje 2025 metais buvo 77,5 proc. vaginalinių gimdymų, iš kurių visiškai natūralūs, prižiūrimi tik akušerių, buvo 39,8 proc.

Lietuvoje vidutiniškai turime apie 25–30 proc. cezario pjūvio operacijų, likusioji dalis – vaginaliniai gimdymai. Sprendimą lemia daug dalykų: ar nėštumas ir moters sveikata leidžia saugiai gimdyti natūraliai, kaip vystosi pats gimdymas, kokia vaisiaus padėtis, placentos vieta, ar buvo ankstesnė cezario pjūvio operacija, taip pat moters pageidavimas ir informuotumas.

Natūralus gimdymas tampa nebeįmanomas arba per daug rizikingas, kai gresia pavojus motinai ar vaikui. Pavyzdžiui, kai placenta dengia gimdos kaklelį, kai nustatomas vaisiaus „stresas“, nepalankūs širdies ritmo pokyčiai, iškrenta virkštelė, sustoja gimdymas nepaisant priemonių, arba kyla didelė gimdos plyšimo rizika.

Taip pat cezario pjūvio operacija dažnai reikalinga sunkių motinos ligų atvejais arba tam, kad būtų užtikrintas vaisiaus saugumas. Galutinis sprendimas visuomet priimamas individualiai, vertinant riziką ir saugumą motinos bei vaiko labui.

Partnerio dalyvavimas gimdyme

Ar pastebite, kad partnerio dalyvavimas gimdyme keičia moters savijautą? Kaip?

A. Liepinaitienė: Taip, stebime, kad partnerio dalyvavimas gimdyme dažnai keičia moters savijautą – dažniausiai į gerąją pusę. Kai partneris aktyviai palaiko, suteikia emocinį saugumą, ramina ir dalijasi sprendimais, moteris jaučia mažiau baimės ir vienišumo, o tai gali sumažinti skausmo suvokimą ir padėti gimdymui sklandžiau vykti.

Partnerio prisilietimai, padrąsinimas ir praktinė pagalba yra svarbu. Pavyzdžiui, masažas, kvėpavimo priminimas, pozų keitimas gerina komfortą ir pasitikėjimą savo jėgomis, o sėkmingas bendradarbiavimas mažina streso hormonus bei gali trumpinti gimdymo laiką. Be to, dalyvavimas stiprina poros ryšį ir ankstyvą prisirišimą prie kūdikio, padeda partneriui aktyviau palaikyti moterį po gimdymo.

Svarbu paminėti, kad poveikis priklauso nuo partnerio elgesio ir pasirengimo: nerimastingas ar neįsitraukiantis partneris gali sukelti priešingą efektą – didesnį stresą arba moters izoliacijos jausmą. Todėl rekomenduojama prieš gimdymą kartu pasiruošti, aptarti lūkesčius ir galimybes ligoninėje ar gimdymo namuose, kad partnerio vaidmuo būtų palaikantis ir naudingas.

Rekomendacijos gimdyvėms

Ką rekomenduotumėte moterims paskutinėmis savaitėmis prieš gimdymą?

A. Liepinaitienė: Paskutinėmis savaitėmis prieš gimdymą rekomenduoju susitelkti į praktinį pasiruošimą ir ramų pasirengimą: susidarykite gimdymo planą, jeigu jo norisi, ir aptarkite jį su partneriu bei gydytoju arba akušeriu. Susikraukite ligoninės krepšį: dokumentai, drabužiai mamai, tėčiui ir kūdikiui, higienos priemonės, įkrovikliai, maži reikalingi daiktai.

Pasirūpinkite, kad būtų suorganizuotas nuvežimas į ligoninę ir būtų pasiekiami svarbūs telefonai. Rūpinkitės poilsiu ir miego kokybe, nes nuovargis trikdo ištvermę gimdyme. Skirkite laiko ramiai veiklai ir kvėpavimo pratimams. Išlaikykite subalansuotą mitybą ir gerkite pakankamai skysčių.

Lengvas judėjimas, vaikščiojimai ir specialūs pratimai pilvo apačiai bei dubeniui, Kėgelio pratimai gali padėti gerinti savijautą. Galiausiai, aptarkite emocinę paramą, daug kalbėkite su partneriu ar artimaisiais, pasinaudokite akušerių ar psichologų pagalba, jei jaučiate nerimą. Geras paruošimas ir ramybė dažnai leidžia jaustis labiau pasitikinčia savimi ir ramesne.

Emocinė būklė

Ar pastebite, kad nėščiosios dabar dažniau susiduria su emociniais sunkumais – nerimu, panikos priepuoliais, depresija?

A. Liepinaitienė: Taip, pastebime, kad nėščiosios dažnai susiduria su padidėjusiais emociniais sunkumais, tokiais kaip nerimas, panikos priepuoliai ir depresijos simptomai. Pastaraisiais metais tokių atvejų daugiau nei anksčiau. Tam įtakos turi keli veiksniai: didesnis streso lygis dėl ekonominės ir socialinės nežinios, izoliacija ar ribotas artimųjų ir medicininės pagalbos prieinamumas, ypač pandemijos metu.

Taip pat informacijos perteklius ir socialinių tinklų keliamas spaudimas, ankstesnės psichinės sveikatos problemos bei biologiniai pokyčiai nėštumo metu. Nerimas gali pasireikšti nuolatinėmis katastrofiškomis mintimis, miego ir apetito sutrikimais, panikos atakomis. Depresija gali pasireikšti ilgalaikiu liūdesiu, energijos stoka, susidomėjimo praradimu ir kartais mintimis apie žalingą elgesį.

Svarbu anksti atpažinti ir reaguoti, reikia nebijoti kalbėtis su gydytoju ar akušeriu. Naudokitės psichologine ar psichiatrine pagalba, grupine parama ar nėščiųjų mokymais. Medicininės ir psichoterapinės priemonės yra saugios ir veiksmingos nėštumo metu, o krizės atvejais — intensyvesnės intervencijos. Ankstyva pagalba gerina motinos ir vaiko sveikatą, todėl nerimo ar depresijos simptomų nereikėtų gėdytis, nes tai yra koreguojama ir su tuo galima susitvarkyti.