Tai jau būtų išnaudojimas iki mirties: politikė smogė siūlymui ilginti darbingą amžių

Diskusijos dėl pensinio amžiaus Lietuvoje vėl įgauna pagreitį. Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie Europos Komisijos dokumente minimą galimybę ilginti darbingo amžiaus trukmę, Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė tokiai idėjai negailėjo kritikos. Politikės teigimu, kalbos apie darbą iki 72 metų neatitinka Lietuvos realybės ir gali tapti pernelyg didele našta gyventojams.

R. Tamašunienė teigia, kad siūlymas ilginti pensinį amžių iki 72 metų visuomenėje pagrįstai kelia nerimą. Jos vertinimu, prieš priimant panašius sprendimus būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius skaičiavimus, bet ir į realią žmonių sveikatos būklę, darbo sąlygas bei galimybes išlikti darbo rinkoje vyresniame amžiuje.

„Europos Komisija, paskelbusi, kad reikia pensinį amžių didinti iki 72 metų, pasielgė neatsakingai ir pelnytai sukėlė visuomenės pasipiktinimą, nes tai visai neatitinka realybės, skamba kaip žmonių išnaudojimo iki mirties planas“, – pareiškė parlamentarė.

Siūlo vertinti ne vien amžių

R. Tamašunienės nuomone, pensijų sistema neturėtų būti grindžiama vien konkrečia amžiaus riba. Politikė siūlo daugiau dėmesio skirti žmogaus sukauptam darbo stažui ir jo individualiai situacijai.

Jos teigimu, Lietuvoje jau ir dabar žmogui reikia pakankamai ilgai dirbti, kad būtų sukauptas būtinasis darbo stažas. Todėl automatinis pensinio amžiaus didinimas esą nebūtinai būtų tinkamiausias sprendimas.

„Nustatytas būtinasis darbo stažas, kuris Lietuvoje sieks 35 metus, o ir pensinis amžius 65 metus, jau yra didelė ir, mano vertinimu, pakankama gyvenimo užduotis kiekvienam Lietuvos piliečiui“, – savo poziciją išdėstė parlamentarė.

Ji mano, kad sulaukęs pensinio amžiaus žmogus turėtų turėti realią galimybę pasirinkti, ar tęsti darbą, ar pasitraukti į pensiją.

Anot politikės, tie žmonės, kurie jaučiasi gerai, nori dirbti ir turi tam galimybių, galėtų likti darbo rinkoje bei kartu gauti pensiją. Tačiau tiems, kurių sveikata prastesnė arba gyvenimo aplinkybės neleidžia dirbti visu krūviu, turėtų būti sudarytos sąlygos oriai pasitraukti iš darbo.

Ne visi vyresni žmonės gali dirbti kaip anksčiau

R. Tamašunienė atkreipia dėmesį ir į išankstinės pensijos problemą. Jos teigimu, žmonės neretai renkasi išankstinę senatvės pensiją ne todėl, kad nenori dirbti, o todėl, kad fiziškai ar dėl kitų aplinkybių nebegali dirbti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip anksčiau.

„Juk dalis piliečių neatsitiktinai pasirenka išankstinę senatvės pensiją ir mažesnes pensijų išmokas, nes nepajėgia dirbti kaip iki šiol, o lankstesnių darbo sąlygų, trumpesnės darbo dienos ar savaitės dažniausia jiems nepasiūloma“, – sakė parlamentarė.

Politikės manymu, prieš kalbant apie ilgesnį darbą reikėtų spręsti būtent šią problemą. Vyresnio amžiaus darbuotojams galėtų būti siūlomas lankstesnis darbo grafikas, trumpesnė darbo savaitė ar mažesnis krūvis.

Tai, anot jos, leistų daliai žmonių išlikti aktyviems, tačiau nevers­tų jų dirbti visu pajėgumu vien todėl, kad taip nustatyta įstatymuose.

Kritikuoja amžiaus ribas

Parlamentarė taip pat atkreipia dėmesį į kitą problemą – situacijas, kai vyresni žmonės iš darbo pasitraukti priversti ne dėl to, kad nebegali dirbti, o dėl nustatytų amžiaus ribų ar kitų formalių apribojimų.

Jos teigimu, visuomenėje reikėtų daugiau kalbėti apie individualų žmogaus darbingumą.

R. Tamašunienė pabrėžia, kad yra žmonių, kurie sulaukę vyresnio amžiaus išlieka sveiki, aktyvūs ir nori dirbti. Tačiau kartu yra ir tokių, kuriems dėl sveikatos ar šeiminių aplinkybių darbas tampa pernelyg sudėtingas.

Todėl, politikės nuomone, vienodas reikalavimas visiems dirbti iki konkretaus amžiaus nėra pakankamai lankstus.

Pasigenda „sidabrinės ekonomikos“ sprendimų

R. Tamašunienė taip pat pasigenda konkrečių sprendimų, kurie padėtų vyresniems žmonėms išlikti darbo rinkoje savanoriškai.

Anot jos, Lietuvoje trūksta individualaus darbingumo vertinimo bei tinkamų darbo pasiūlymų senjorams, kurie nori ir gali būti ekonomiškai aktyvūs.

Politikė ragina daugiau dėmesio skirti vadinamajai „sidabrinei ekonomikai“ – vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimui darbo rinkoje, vartojime ir visuomeniniame gyvenime.

Jos įsitikinimu, vyresni žmonės neturėtų būti vertinami tik kaip būsimi pensijų gavėjai. Dalis jų gali būti aktyvūs darbuotojai, specialistai, vartotojai ir visuomenės nariai, tačiau tam reikia tinkamų sąlygų.

EK dokumento interpretacijos sukėlė diskusiją

Diskusija dėl 72 metų ribos kilo po Europos Komisijos dokumente pateiktų vertinimų apie Lietuvos demografines ir ekonomines tendencijas.

Viešojoje erdvėje tai buvo interpretuota kaip rekomendacija Lietuvai iki 2040 metų ilginti darbingo amžiaus trukmę iki 72 metų. Ši informacija sukėlė nemažai klausimų ir visuomenės reakcijų.

Vis dėlto Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega teigė, kad EK Lietuvai tokio reikalavimo ar konkretaus pasiūlymo nepateikė.

Pasak jo, kalbos apie privalomą pensinio amžiaus didinimą iki 72 metų kilo dėl neteisingai interpretuoto Europos Komisijos konsultacinio dokumento.

Taigi šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad Lietuvoje jau nuspręsta pensinį amžių didinti iki 72 metų.

Vyriausybė pensinio amžiaus didinimo neplanuoja

Lietuvos valdžios atstovai taip pat yra sakę, kad šiuo metu pensinio amžiaus didinimo klausimo svarstyti neplanuojama.

Todėl 72 metų riba kol kas išlieka diskusijų objektu, o ne priimtu sprendimu.

Vis dėlto ši tema iš naujo iškėlė platesnį klausimą: kiek ilgai ateityje žmonėms teks dirbti ir kaip turėtų keistis pensijų sistema senstančios visuomenės sąlygomis.

R. Tamašunienė mano, kad ieškant atsakymo pirmiausia reikėtų galvoti ne apie tai, kaip dar labiau pailginti žmogaus darbo metus, o apie tai, kaip užtikrinti orias pensijas ir sudaryti galimybę dirbti tiems, kurie to iš tikrųjų nori.

Jos teigimu, ekonominiai skaičiavimai neturėtų nustelbti žmogaus gyvenimo kokybės, sveikatos ir teisės pasirinkti, kada baigti darbinę veiklą.