Rusija nusitaikė į Baltijos šalis – ekspertai įspėja, kam Putinas ruošia dirvą (2)

Rusija rengia ieškinius Tarptautiniam Teisingumo Teismui, kaltindama Baltijos valstybes tariama rusakalbių diskriminacija ir esą planuojama jų deportacija. Taip pat Maskva neseniai melagingai apkaltino Baltijos šalis leidžiant Ukrainos dronams kirsti jų oro erdvę ir juos paleisti iš Baltijos valstybių teritorijos. Ką rodo tokie Rusijos veiksmai?

Kodėl Rusija susikoncentravo į Baltijos šalis?

Dabar daug kalbame apie gana sudėtingą Rusijos padėtį, degalų krizę, tačiau atrodytų, kad Rusija nusprendė vėl susikoncentruoti į Baltijos šalis. Kaip būtų galima paaiškinti, kodėl įvyko toks suaktyvėjimas?

A. Medalinskas: Rusija tiesiog grįžta prie situacijos, kuri jos viešojoje erdvėje ir atskirų politikų ar gana artimų Kremliui politologų pareiškimuose buvo iki 2022 metų vasario 24 dienos. Tuo metu, stebėdamas Rusijos viešąją erdvę, pastebėjau, kad įvairių neigiamų komentarų, netgi vartant istoriją, buvo labai panašiai tiek apie Ukrainą, tiek apie Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes.

Tada sakiau, kad Putinas ant stalo greičiausiai turėjo du pasiūlymus, dvi idėjas, ką galėtų daryti 2022 metų vasario 24 dieną: pulti Ukrainą arba Baltijos valstybes. Aišku, kalbant apie savo šalies žmones, Putinui nereikia labai daug šio informacinio, ideologinio padažo, tačiau Rusijos informacija skleidžiama ir daug plačiau, į platesnį pasaulį.

Manau, kad dabar grįžtama prie to paties dalyko. Rusija mato, kad iki Valstybės Dūmos rinkimų fronte gali nepavykti pasiekti didesnių pergalių prieš Ukrainą. Situacija dėl benzino stygiaus yra tokia kritiška, kad ji virpina Putino režimo, nesakyčiau, kad pamatus, bet sienas, galbūt kai kurias sijas.

Putinui reikia parodyti, kad jis yra stiprus. Kaip jis Ukrainoje rodo, kad yra stiprus? Jis raketomis daužo Ukrainos miestus, žinodamas, kad Ukraina neturi antibalistinės gynybos, apie kurią vakar kaip tik buvo kalbama Paryžiuje. Ką dar jis gali parodyti?

Jis gali parodyti, kad yra stiprus, pradėdamas kokias nors informacines atakas prieš NATO ar Europos Sąjungos valstybę ir demonstruodamas, kad NATO ar Europos Sąjunga jam nėra kažkoks argumentas.

Tam, kad galėtų vykdyti tas informacines atakas, reikia tam tikro padažo. Dėl to ir kuriamas visas šis fonas tiek Rusijos gyventojams, tiek platesnei auditorijai. Mane galbūt labiausiai nustebino tai, kad apskritai visos Baltijos valstybės kaltinamos dėl rusakalbių situacijos.

Anksčiau irgi būdavo kaltinamos Baltijos valstybės, tačiau visada buvo sakoma, kad tai neliečia Lietuvos, kad daugiau kalbama apie Latviją ir Estiją. Dabar matau, kad prie jų prijungiama ir Lietuva.

Kita vertus, neatmetu varianto, kad Rusija dabar gali išprovokuoti kokį nors įvykį, į kurį Lietuvos valstybės institucijos turėtų reaguoti. Tuomet staiga paaiškėtų, kad su tuo susijęs rusakalbis ar dar kas nors, kuris kur nors pasiskųstų, jog pažeidžiamos jo teisės ar daroma kas nors panašaus.

Rusija iš to galėtų pūsti didelius burbulus. Taigi manau, kad dabar rengiama dirva galimai tolesnei politikai, kurią Kremlius, matyt, projektuoja po Valstybės Dūmos rinkimų ir po tarpinių rinkimų Amerikoje, kalbant apie kitus metus.

Ar jūs matytumėte agresyvesniems veiksmams ruošiamą dirvą?

A. Medalinskas: Be jokios abejonės. Agresyvesni veiksmai gali būti kariniai, diplomatiniai ar informaciniai. Ekonominiai veiksmai šiuo atveju galbūt reikštų mažiau. Taigi informacinė ir teisinė dirva yra ruošiama.

Ar bando paveikti Vakarų nuomonę?

Kai kurie kalba apie tai, kad dabar būtų puikus metas ką nors organizuoti prieš Lietuvą, nes ji pirmininkaus Europos Sąjungai. Tokiu būdu esą būtų galima paveikti Vakarų valstybių nuomonę ir jos pradėtų svarstyti: kas per šalis mums pirmininkauja, gal iš tiesų ten engiamos tautinės mažumos? Ar taip manantieji nėra pernelyg naivūs?

E. Bajarūnas: Norėtųsi beveik šimtu procentų pritarti kolegai, nes mudu turime daug bendrų sąlyčio taškų ir panašios patirties. Vis dėlto pradėčiau nuo jo pagrindinio teiginio, kad 2022 metų vasario 24 dieną ant stalo gulėjo du pasirinkimai – Baltijos šalys ir Ukraina.

Niekada taip nebuvo. Ukraina visą laiką buvo atskira Putino obsesija. Ukraina yra Putino tikslas, dabartinio jo gyvenimo etapo vizija. Ukraina turi būti suvalgyta, Rusija turi joje dominuoti, nes tai esą viena tauta tik netyčia atsiskyrusi.

Taigi Ukraina yra visai kito lygmens klausimas. Visa tai, ką dabar matome Baltijos šalyse, yra skirta tam pačiam tikslui – Ukrainai. Būtent dėl to, kad šiuo metu Putinas negali pasiekti savo tikslų Ukrainoje. Tai buvo matyti ne tik šiais metais, bet ir anksčiau.

Turint omenyje pirminius tikslus, tarp jų ir demilitarizaciją, jau nekalbant apie Kyjivo užėmimą per tris dienas, buvo aišku, kad Putinui jų pasiekti neįmanoma. Dabar jis jau nuleido kartelę iki Donbaso užėmimo, tačiau matyti, kad net ir to pasiekti nepavyksta.

Vis dėlto Putinas mąsto kitaip, nei mes bandome mąstyti. Jis tikrai nesijaučia pralaimintis, bent jau nerodo tokių ženklų. Siekdamas to paties tikslo, iškovoti pergales Ukrainos fronte ir pasiekti tai, ką buvo užsibrėžęs, dominuoti Ukrainoje, jis pradeda ieškoti kitų būdų nukreipti dėmesį ir spausti Vakarus.

Vienas iš jų – Baltijos šalys. Prisiminkime, kad prieš savaitę buvo neva nutekinti duomenys apie rengiamą provokaciją prieš Lenkiją. Taip pat buvo pasirodžiusi žinia apie karinių bazių stiprinimą šalia Suomijos.

Manau, kad Baltijos šalys yra tik dalis visos Putino sukamos mašinos. Ji yra karinė ir skirta gąsdinti, taip pat teisinė, diplomatinė ir informacinė, apie kurią dabar kalbame. Dėl to vis tiek skirstyčiau tai į kategorijas.

Ukraina yra pagrindinis Putino tikslas, o mes esame tik viso to dalis. Putinas niekada negalvojo pradėti karo prieš Vakarus, nes žino, kad karas su Vakarais yra visai kas kita. Žinoma, mes galėtume tapti masalu, jeigu susiklostytų situacija, kai, pavyzdžiui, prasidėtų karas dėl Taivano.

Kinijos ir JAV dėmesys nukryptų į Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną, o susiskaldžiusi Europa negalėtų sutelkti pajėgų. Šiuo metu to tikrai nematome. Manau, kad ir NATO viršūnių susitikimas Putinui patvirtino, jog iki tokio Vakarų susilpnėjimo dar labai toli. <…>

Lietuvos reakcija į ieškinius

Kokia yra mūsų politikų reakcija ir kaip mes vertiname ieškinius? Ar NATO ir Europos Sąjungos partneriams stengiamės paaiškinti, kad šie kaltinimai yra visiškai nepagrįsti, ar į pasirodančią informaciją apie galimus ieškinius reaguojame santūriau? Kokia yra Lietuvos reakcija?

R. Motuzas: Taip, turbūt reikėtų atsakyti ir taip, ir ne. Viena vertus, į tai reikėtų kreipti mažiau dėmesio, nes suprantame, kad tai yra tyčinis procesas. Pati Rusija neturi faktų, todėl samdomi propagandistai, kad sukurtų istorijas ir pagrindą ieškiniams. Kita vertus, visiškai nereaguoti negalima.

Manau, labai gerai, kad mus palaikė Europos Parlamentas, vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas ir kiti. Apie tai turime kalbėti. Šie procesai yra labai glaudžiai susiję su karu Ukrainoje. Rusija šiuo metu išgyvena tam tikrą desperaciją.

Žinome, kad Lietuva ribojasi su Kaliningrado sritimi. Rusija, matydama, kaip dronais atakuojamos tam tikros jos sritys ir objektai, prieš mėnesį ar du labai susirūpino, kad gali būti atakuojama ir Kaliningrado sritis.

Netgi buvo iškelta savotiška doktrina dėl galimos Kaliningrado srities blokados, buvo kviečiamas gubernatorius ir imamasi kitų veiksmų. Natūralu, kad šiame kontekste iškyla ir Lietuva, nes esame kaimyninė Kaliningrado srities valstybė.

Buvo sukurpta versija, kad ukrainiečiai galėtų atakuoti Kaliningrado sritį iš Lietuvos teritorijos. Dėl to kaltinta ne tik Lietuvą, bet ir Latviją. Esą leidžiame ukrainiečiams naudotis savo teritorija. Manau, kad tai yra propagandiniai tikslai, kylantys iš desperacijos.

Iš įpročio, kaip buvęs diplomatas, vis dar stebiu jų socialinius tinklus, oficialius kanalus, „Interfax“ ir kitus šaltinius. Matyti, kad gyventojai vis aktyviau klausia. Juk buvo suplanuota tik karinė operacija, o dabar kenčia jų kasdienis gyvenimas, jie yra atakuojami, neturi benzino, socialinių garantijų, negali išvykti, gauti vizų ir susiduria su kitomis problemomis.

Manau, čia yra naudojamas metodas, kurį puikiai žino ir mane Maskvoje pakeitęs Eitvydas. Kremlius sėkmingai išnaudoja apgultos tvirtovės įvaizdį. Kai mes, diplomatai, kalbėdavomės su žmonėmis viešojoje erdvėje ar kitur, jie sakydavo, kad mes amžiais esame įpratę kentėti, mus amžiais kažkas puolė, niekino Vakarai, Amerika ir taip toliau. Visa tai padeda išlaikyti apgultos tvirtovės įvaizdį, pateisinti Ukrainos puolimą ir telkti Rusijos visuomenę.