Lietuva ruošiasi milžiniškam pirkiniui: kaip vertinate? (22)

Pagrindinė žinia po Valstybės gynimo tarybos – Lietuva už maždaug 1,5 mlrd. eurų ruošiasi pirkti beveik tūkstantį naujų šarvuočių iš Suomijos.

„Įsigysime 936 šarvuočius, kuriuos gamina Suomijos gamintojas. Iki 2030 metų yra numatyta įsigyti 300 vienetų šarvuočių“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.

Naujų šarvuočių kaina nemaža – apie 1,5 mlrd.

Įdomu tai, kad Lietuvos užmojai ne tik pirkti.

„Tai yra vienas iš mūsų reikalavimų, kad šių šarvuočių gamyba būtų organizuojama taip pat ir Lietuvoje bei galėtumėme integruotis į jų gamybos grandinę“, – komentavo G. Nausėda.

Tiesa, naujų šarvuočių kaina nemaža – apie 1,5 mlrd.

Lietuva jau turi kovinių šarvuočių, laukia ir 90 švediškų, tad kai kuriems atrodo, kad dar viena šarvuočių platforma nėra prioritetinis pirkinys.

„Jei turime neribotus piniginius išteklius, mums reikia visko ir net tų nelaimingų tankų. Jei grįžti prie to, kad pinigai yra riboti, atsižvelgiant į esamą situaciją, turėtumėme persidėlioti prioritetus“, – sakė karo Ukrainoje dalyvis Arūnas Kumpis.

Krašto apsaugos ministras tikino esą suomiški šarvuočiai yra pritaikomi daug kam.

„Tai yra multifunkcinė platforma, kuri yra skirtingų pobūdžių, pavyzdžiui, naudoti ir oro gynybai“, – neslėpė Robertas Kaunas.

Pasak ministro, suomiški šarvuočiai yra būtinas pirkinys kuriant nacionalinę diviziją.

„Tai yra papildymas ir tai, ko reikia kariuomenei, kad 20 ir daugiau tūkstančių karių galėtų būti saugiau gabenami į fronto liniją bei nuo fronto“, – aiškino jis.

Ruginienė: mūsų sistemos yra daug tobulesnės ir geresnės

Įdomu tai, kad jau artimiausiomis dienomis Latvija prie savo rytinės sienos dislokuos dronus–perėmėjus, statys bokštus su nuotoliniu būdu valdomomis automatinėmis patrankomis. Be to, ten jau dirba akustiniai radarai. Tiesa, Lietuva savo sistemas kol kas tik testuoja.

„Praktika parodė, kad mūsų sistemos yra daug tobulesnės ir geresnės. Mes saugumo klausimu kartu su Estija žengiame gerą žingsnį į priekį nei Latvija, o tą parodė ir migrantų kontrolė“, – tikino premjerė Inga Ruginienė.

Krašto apsaugos ministras pridūrė, kad latvių akustiniai radarai fiksavo tik sprogimą, o ne patį drono skrydį. Lietuvos tikslas – kad viskas veiktų geriau, todėl esą testavimas vis dar vyksta.

„Ir mes negalime pasakyti, kad tik akustinius sensorius susidiegsime ir viskas – viską matysime. Ne, nes tai yra visuma visų papildomų tiek radarų, tiek sensorių bei jų sąveika tarpusavyje“, – dalijosi politikas.

LNK.LT primena, jog Lietuva pernai į oro gynybą investavo pusę milijardo, o šiemet planuoja skirti dar 200 mln. eurų. Prioritetas – radarams, akustiniams jutikliams ir antidroninėms sistemoms.