Dar daugiau jūsų pinigų – gynybai: kam jie atiteks ir kokia iš to nauda eiliniam lietuviui? (5)

Pastaruoju metu Lietuva ir kitos Europos Sąjunga (ES) šalys nuolat didina gynybos išlaidas, o ekonomistai tikisi, kad tai šiek tiek paskatins ekonomikos augimą. Visgi kai kurie pastebi, kad ilgalaikis gamybos atsilikimas ir struktūriniai sunkumai gali riboti ekonominę plėtrą.

Paprastai didesnės investicijos reiškia daugiau geriau apmokamų darbo vietų, efektyvesnį, daugiau eksportuojantį verslą, daugiau mokesčių ir gerovės.

Pavyzdžiui, jeigu kokia nors įmonė investuoja milijonus į naują gamyklą, joje įdarbina dešimtis ar šimtus darbuotojų, moka jiems geras algas, mokesčius valstybei, tuomet paauga ir bendra gerovė.

Kita vertus, jeigu už mokesčių mokėtojų pinigus užsienyje nuperkama technika ar įranga, kuri kasdienėje veikloje nenaudojama, jos ekonominė nauda kai kam gali kelti ir abejonių.

ES vyriausybės planuoja ilgalaikes investicijas ir į gynybą, o tai kelia svarbų ekonominį klausimą: kaip tai gali paveikti kiekvienos šalies ir ES ekonomiką? Ir kokia iš to nauda gyventojams be didesnio saugumo?

Gynybos išlaidos neišspręs struktūrinių problemų

Pagal išlaidas gynybai ES pirmauja Vokietija, kuri iki 2029 m. planuoja padidinti gynybos išlaidas iki beveik 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), palyginti su 2,1 proc. 2024 m. 

Per artimiausius trejus metus ekonomiškai stipriausios ES valstybės vyriausybė siekia kasmet gynybos įrangai ir priežiūrai išleisti daugiau nei 100 mlrd. eurų. Specialistai pastebi, kad tokios reikšmingos išlaidos gynybai gali turėti akivaizdų poveikį ekonomikos augimui.

Tačiau kiti ekonomistai įspėja, kad gynybos pramonės produkcijos pristatymo ciklai yra neįprastai ilgi. Kadangi užsakymai apima 4–5 m. produkciją, poveikis faktinei gamybai ir BVP yra laipsniškas, o ne momentinis.

Be to, ekspertai pabrėžia, kad vien didesnės gynybos išlaidos neišspręs gilesnių ES struktūrinių problemų. Pasak jų, didėjanti Kinijos konkurencija, didelės energijos sąnaudos, nepakankamos investicijos į aukštųjų technologijų sektorius, reguliavimo našta ir senstanti visuomenė toliau daro neigiamą įtaką regiono ilgalaikio augimo potencialui.

Lietuvoje taip pat numatytas ryškus išlaidų gynybai didinimas. Seimui patvirtinus 2026 m. šalies biudžetą paaiškėjo, kad finansavimas gynybai augo beveik pusantro karto. 2026-aisiais gynybai bus skirta 4,79 mlrd. eurų arba 5,38 proc. šalies BVP.

Tuo metu 2025-ųjų biudžete lėšos krašto apsaugai siekė 2,5 mlrd. eurų arba 3,03 proc. nuo BVP.  Tiesa, papildomai dar 800 mln. eurų buvo padidintas skolinimosi gynybai limitas. Taip praėjusiais metais Lietuva gynybai iš viso skyrė apie 4,1 proc. nuo BVP.

Tačiau kiek šios išlaidos ir investicijos prisidės prie visų gerovės ir ekonominės plėtros?

Situaciją apsunkina JAV?

„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė paaiškino, kad Lietuvos ir kitų ES šalių pasiryžimo didinti išlaidas gynybai ekonominė reikšmė yra daugiasluoksnė.

„Pirmiausia, tai labai ryžtinga strateginę autonomiją didinanti pozicija, kuri yra itin svarbi pasikeitusios geopolitinės aplinkos kontekste. Ji atliepia stabilumo poreikį vietos ekonomikos dalyviams ir investuotojams“, – komentavo specialistė.

Antra, anot jos, padidėjusios valdžios sektoriaus išlaidos vidaus ekonomikai naudos daugiausia atneša tada, kai jos pačioje šalyje ar regione nukeliauja kuo ilgesnę kelionę: tiesiogiai ir netiesiogiai įdarbina verslus, padeda kurtis darbo vietoms, pritraukia reikšmingas kapitalo ar tiesiogines investicijas.

„Tai skatina statybų, pramonės, transporto ir kitas veiklas, kurios gali pasitarnauti didinant gynybos ir atgrasymo pajėgumus, įrenginėjant poligonus, karinius miestelius, mobilumo sprendimus ir pan.“ – paaiškino ekonomistė.

Pasak I. Genytės-Pikčienės, labai svarbu, kad Europos ir Lietuvos gynybos pramonės produkcijos įvairovė ir pajėgumai augtų ir kuo didesnė šių lėšų dalis atitektų būtent vietos ES ir Lietuvos įmonėms ir kurtų pridėtinę vertę mūsų regione.

Visgi tai padaryti gali būti ne taip lengva, nes ES šiuo metu nėra pačioje patogiausioje pozicijoje, o situaciją kažkiek apsunkina ir JAV vaidmuo.

„Tiesa, pokyčius Europa pasitiko nepatogiose pozicijose, nes regionas buvo pratęs prie JAV saugumo skėčio ir ginkluotės įsigijimų, tad gynybos pramonė dar turės evoliucionuoti ir prisitaikyti prie gerokai didesnių apetitų.

Yra iššūkių greitai didinti gamybos mastą, pačios įmonės daug mažesnės nei JAV konkurentai, rinka fragmentuota, konsolidacija vyksta lėtai, R&D investicijos ir inovacijos šioje srityje anapus Atlanto labiau pažengusios, ES šalyse reikia nugludinti biurokratinius procesus“, – nurodė „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė.

Vis dėlto, anot jos, pokyčiai vyksta.

„Seniau veikusių gynybos pramonės įmonės plečiasi ir investuoja, produkcijos apimtys didėja, atsiranda startuolių ir vienaragių, gerėja skolintojų ir investuotojų požiūris“, – aiškino specialistė.

Pačios išlaidos nėra ekonomikos variklį užvedantis veiksnys

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus pastebėjo, kad išlaidos karui nėra ekonomikos variklį užvedantis veiksnys.

„Tam, kad būtų galima pasigaminti karybai skirtas prekes, pirmiausia reikia uždirbti pajamas, kurių dalį galima skirti gynybos reikmėms. Iš gynybos sektoriaus jos į ekonomiką grįžta tik dalinai, tačiau, kaip bebūtų, šis sektorius sukuria vieną svarbią paslaugą – saugumą“, – paaiškino jis.

Pasak pašnekovo, kai ekonomikoje veikiančios įmonės gali jaustis daug saugiau šalyje, kuri turi didelius gynybinius pajėgumus ir gali sumažinti užpuolimo riziką. Tai, anot jo, yra viena iš priežasčių, kodėl gynybos finansavimas, nors tiesiogiai ekonomiką veikia nestipriai, yra naudingas visiems.

A. Bartkus pridėjo, kad jei kartu su didinamu finansavimu auga ir vidaus ginkluotės gamyba, karinės pramonės plėtra lemia didėjantį užimtumą, atlyginimus ir inovacijų sklaidą.

„Jeigu sukuriamos inovacijos yra dvigubos paskirties ir gali būti sėkmingai eksportuojamos, tokiu atveju gynybos sektorius pradeda auginti ekonomiką. Jei ne – jei minėtos sąlygos neišpildomos – šį sektorių ir toliau reikia išlaikyti kitų sąskaita.

Blogiausias variantas yra didinti finansavimą nedidinant gamybos pajėgumų. Tuomet vienintelis pokytis yra auganti ginkluotės ir išteklių kaina: pinigų srautas be gamybos didinimo sukelia tik infliaciją“, – nurodė pašnekovas.

Pasak A. Bartkaus, pasaulyje egzistuoja šalys, kurios dėl ekonomikos stabilumo yra priverstos stipriai finansuoti gynybą. Tai daug išteklių turinčios valstybės, kurios periodiškai susiduria su išteklių kainų augimu ir gauna didelius pajamų srautus iš gamtinių išteklių pardavimo.

„Šių lėšų nukreipimas į ekonomiką, jei kartu neauga gamybinis potencialas, sukeltų infliaciją. Todėl tokios šalys perteklines pajamas linkusios pervesti į rezervus arba skirti kariniam kompleksui, nes iš pastarojo jos nėra linkusios dideliais tempais grįžti atgal į ekonomiką“, – paaiškino pašnekovas. 

Jis pridėjo, kad atitinkamai gamtiniais ištekliais turtingi kraštai dažniausiai turi didelius karinius kompleksus ir yra linkę politikoje elgtis agresyviai.

„Tad karinis kompleksas yra ekonomikos pasekmė, o ne jos priežastis. Europos šalys nėra turtingos gamtiniais ištekliais, todėl gynybos finansavimo didinimas čia yra daug sudėtingesnis“, – komentavo A. Bartkus.

Gali turėti ir neigiamų pasekmių

Pavyzdžiui, Rūdninkų karinio miestelio antrajame statybų etape Lietuva išleis daugiau nei milijardą tris šimtus milijonų eurų. Tuo metu pirmojo etapo statybų darbų vertė – 125 milijonai eurų.

Nepaisant to, kad tai yra itin didelės sumos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas džiūgauja, kad valstybė sutaupys, nes Lietuva šiame etape esą planavo išleisti keturiais šimtais milijonų eurų daugiau.

Visgi ekonomistai akcentuoja, kad didelis strategiškai svarbių statybų projektų kiekis Lietuvoje gali padidinti infliaciją.

Pavyzdžiui, ekonomistas Tadas Povilauskas pasakoja, kiek vien dėl šio projekto padidės statybų darbų apimtys Lietuvoje.

„Gaunasi padidėjimas 5 procentais per metus nuo visų statybos darbų. Jeigu imsime tik statybos darbus, tai statybos darbų vertė yra 600 milijonų eurų prieš PVM, nes 1,3 milijardo tai yra kiek gaus įmonės visu laikotarpiu“, – aiškino SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.

Karinis miestelis kartu su visais kitais stambiais projektais gali pabranginti statybų paslaugas.

„Ar viskas bus spėta pastatyti ir nepadidės statybinių darbų infliacija, va, čia rizika. Tų yra kitų projektų, kitas projektas, kuris dar didesnis savo verte „Rail Baltica“, turime „Rheinmetall“ gamyklos statybos“, – sakė T. Povilauskas.

Antrojo Rūdninkų miestelio statybų etapo darbus planuojama pradėti šiemet, o bazė turėtų pradėti veikti 2028-ųjų pradžioje.