Meteorologai įspėja: per 24 val. – nuo nekaltos audros iki visiško griovimo! (3)

Temperatūros anomalijos beveik visuose regionuose.

Klimato mokslininkų prognozės 2026 metams žada ekstremalias sąlygas. 2025-ieji į istoriją įrašyti kaip vieni karščiausių: Pasaulio meteorologijos organizacijos (PMO) duomenimis, tai greičiausiai bus antri arba treti šilčiausi metai per visą stebėjimų laikotarpį.

Tai nėra tik atsitiktinė karščio banga – tai dešimtmečius trunkanti tendencija, rodanti spartėjančią klimato kaitą. „Visi pastarieji 11 metų (2015–2025 m.) patenka tarp šilčiausių per 176 metus, o paskutiniai treji metai – patys karščiausi istorijoje. Vidutinė paviršiaus temperatūra 2025 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais buvo 1,42 °C (± 0,12 °C) aukštesnė už ikipramoninio laikotarpio vidurkį“, – teigiama PMO ataskaitoje.

Kodėl 2026-ieji kelia nerimą?

Užsitęsusios 2025 m. karščio bangos sukėlė temperatūros anomalijas beveik visuose regionuose – nuo tankiai apgyvendintų miestų iki kaimo vietovių, kur klimatas anksčiau būdavo švelnesnis. Mokslininkai pabrėžia: pagrindinė priežastis yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų (anglies dioksido ir metano) kaupimasis, kuris sulaiko planetos šilumą.

Nors natūralūs reiškiniai, tokie kaip „El Niño“ ar „La Niña“, gali laikinai pakoreguoti temperatūrą, bendra kryptis nesikeičia: karščio bangos tampa nebe išimtimi, o nauja norma. 2026 m. prognozės išlieka niūrios – tikimybė pasiekti naujus rekordus išlieka itin aukšta.

Arkties tirpsmas ir vandenynų uraganai

Vienas pavojingiausių procesų – Arkties stiprėjimo fenomenas. Arktis kaista tris kartus greičiau nei likusi planeta, o tai tiesiogiai veikia atmosferos cirkuliaciją ir sukelia ekstremalius orus Europoje.

Dramatiški pokyčiai vyksta ir Atlanto vandenyne. 2025 m. vandenyno paviršiaus temperatūra atogrąžose buvo 1–1,5 °C aukštesnė už normą. Tai – tikras „kuras“ uraganams. Meteorologai fiksuoja pavojingą tendenciją: audros vis dažniau intensyvėja itin greitai, kai tropinė sistema vos per parą virsta naikinančiu uraganu. Dėl šiltėjančio vandenyno šios stichijos vis dažniau pasiekia net šiaurines platumas.

Ko tikėtis mūsų regione (Baltijos šalyse)?

Lietuva ir kaimyninės šalys tampa vis jautresnės šiems pokyčiams. Ekspertai prognozuoja:

Trumpėjančios žiemos: Stiprios šalnos (žemiau –30 °C), kurios prieš 50 metų buvo įprastos, praktiškai išnyks. Žiemos tampa vis švelnesnės ir drėgnesnės.

Vasaros pavojai: Vidurio ir Rytų Europoje vis dažniau prognozuojamos ilgos sausros bei sekinančios karščio bangos, kurios daro didžiulę žalą žemės ūkiui ir žmonių sveikatai.

Šiauriniuose regionuose atšylantis įšalas jau dabar deformuoja pastatus bei vamzdynus, o dažnėjantys su klimatu susiję incidentai rodo, kad infrastruktūra nebuvo pritaikyta tokiems staigiems pokyčiams.