Dviejų mėnesių kūdikis – ne kliūtis šaukimui į kariuomenę: šeima lieka be maitintojo (6)

Kai šeimoje gimsta kūdikis, pirmieji mėnesiai tampa laikotarpiu, kai viskas laikosi ant trapios pusiausvyros – miego trūkumo, naujų atsakomybių ir finansinio neapibrėžtumo. Būtent tuo metu šeimai dažnai labiausiai reikia stabilumo. Tačiau Lietuvoje net ir kelių mėnesių kūdikį auginančio vyro tarnyba kariuomenėje gali būti neatidėta.

Nors įstatymas numato galimybę tarnybą atidėti, sprendimas nėra automatinis. Kiekviena situacija vertinama individualiai, o aiškios garantijos, kad kūdikį auginantis tėvas galės likti namuose, nėra.

Apie tai viešai prabilta socialiniame tinkle „TikTok“, kur viena moteris pasidalijo savo šeimos patirtimi. Vaizdo įraše ji pasakojo, kad jos vyras yra kviečiamas atlikti privalomąją karo tarnybą, nors šeima augina vos 2 mėnesių kūdikį.

„2 mėnesių amžiaus kūdikis daugiau nebėra pakankama priežastis atidėti privalomąją karo tarnybą. Mano vyras yra kviečiamas į kariuomenę, tai gaunasi taip, kad valstybė nori atimti tėtį 9 mėnesiams iš mažyčio kūdikėlio. Pirmieji metai po gimdymo mamai irgi yra nepaprasti, nes reikalinga vyro pagalba. Bemiegės naktys, (besikalantys) dantukai. Galų gale, aš šiuo metu negaliu dirbti, nes prižiūriu mažylį ir iš ko mes gyvensim“, – vaizdo įraše kalbėjo moteris.

Šeima buvo pateikusi prašymą atidėti tarnybą, tačiau jis buvo atmestas. Komentaruose moteris patikslino, kad prašyme buvo nurodyta, jog vyras yra vienintelis šeimos maitintojas ir augina labai mažą vaiką.

Po šiuo įrašu pradėjo rastis ir daugiau panašių patirčių. Kita moteris dalijosi, kad jos vyras buvo pakartotinai kviečiamas tarnybai, kai jų vaikui buvo 5 su puse mėnesio. „Turėjau pogimdyvinę depresiją, pridavėm pažymą, gavom atsakymą – kviečiama tarnauti ne žmona, o jūs, linkime žmonai sveikatos. Buvo be galo sunku viską vienai daryti, verkdavau nuo ryto iki vakaro, kai vyras grįždavo, vaikui buvo kaip svetimas“, – komentare nurodė moteris.

Vaizdo įrašo autorė taip pat kėlė klausimą, kaip tokioje situacijoje šeima gali išsilaikyti, jei mama negali dirbti, nes rūpinasi kūdikiu. Pasak jos, ši patirtis paskatino permąstyti, kaip tokios aplinkybės veikia jaunų šeimų sprendimus kurti gyvenimą Lietuvoje.

Tarnybos atidėjimas galimas, bet sprendimas niekada nebūna automatinis

Pagal galiojančius teisės aktus, tarnyba gali būti atidėta, jei jos atlikimas sukeltų neproporcingai didelę žalą karo prievolininko ar jo šeimos interesams. Tam būtina pateikti prašymą ir tai pagrindžiančius dokumentus, o galutinį sprendimą priima Atrankos komisija, įvertinusi konkrečią situaciją.

Vertinant tokius prašymus atsižvelgiama ne tik į vaikų skaičių, bet ir į platesnį šeimos kontekstą – finansinę padėtį, socialines aplinkybes ir kitus veiksnius. Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad pati galimybė atidėti tarnybą dėl šeimos aplinkybių jau yra numatyta įstatyme, todėl šiuo metu jo keisti neplanuojama.

Automatinio atidėjimo mechanizmo nėra – kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai. Karo prievolininkams taip pat gali būti siūlomos skirtingos tarnybos formos, įskaitant trumpesnės trukmės mokymus ar tarnybą, organizuojamą dalimis.

Lietuvos kariuomenė nurodo, kad kasmet patenkinama šimtai prašymų atidėti tarnybą. 2023 metais jų buvo patenkinta 294, 2024 metais – 248, o 2025 metais – 192. Didžioji dalis šių atvejų buvo susiję su karo prievolininkais, auginančiais bent vieną mažametį vaiką iki trejų metų, tačiau atskirai duomenys apie šeimas, auginančias kūdikius iki vienerių metų, nėra kaupiami.

Įstatymas taip pat numato aiškias situacijas, kai tarnyba atidedama – pavyzdžiui, kai asmuo vienas augina nepilnametį vaiką arba yra vaiko priežiūros atostogose. Kitais atvejais sprendimas priklauso nuo individualaus vertinimo.

Ankstyvieji mėnesiai po gimimo – kritinis laikotarpis šeimai

Socialinės politikos požiūriu šis laikotarpis laikomas vienu jautriausių šeimos gyvenime. Vilniaus universiteto profesorė Daiva Skučienė pabrėžia, kad tėčio buvimas šalia tuo metu turi reikšmės ne tik kasdieniam šeimos funkcionavimui, bet ir pačiam vaiko vystymuisi.

Apie tėvo vaidmens svarbą pradėta aktyviau kalbėti dar prieš įvedant tėvystės atostogas. Jo dalyvavimas reiškia ne tik emocinę paramą, bet ir realią pagalbą, kuri prisideda prie vaiko raidos ir padeda užtikrinti lyčių lygybę šeimoje. „Tas tėčio indėlis yra labai svarbus tiek ankstyvaisiais vaiko gyvenimo metais, tiek, žinoma, materiali pagalba taip pat yra reikalinga šeimai – tai čia be išlygų“, – pabrėžia D. Skučienė.

Nors teisės aktai numato finansinę paramą šeimoms, kai tėtis atlieka tarnybą, jos pakankamumas priklauso nuo konkrečios situacijos. Kaip tikina pašnekovė, „išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui siekia iki 1,5 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį. Na, tai numatyta tam tikra pagalba šeimai, jeigu tėtis yra privalomosios tarnybos karys. Ar jos užtenka, tikrai negalėčiau atsakyti.“ Šeimos finansinė padėtis, turimi įsipareigojimai ir kiti veiksniai gali lemti, kaip stipriai tokie pokyčiai paveiks kasdienį gyvenimą.

Ypač svarbus vaiko tėvo buvimas tampa tais atvejais, kai moteris po gimdymo susiduria su psichologiniais sunkumais. „Tėčio dalyvavimas po vaiko gimimo padeda šeimai, moteriai stabilizuotis esant pogimdyvinei depresijai. Dalijamasi kūdikio priežiūra kartu su mama ir ji turi geresnes galimybes atsigauti negu būdama viena“, – aiškina pašnekovė.

Kai visa atsakomybė už kūdikio priežiūrą tenka vienam iš tėvų, tai gali turėti ir platesnių socialinių pasekmių. „Nesidalijimas kūdikio priežiūra dar kartą įtvirtina tą lyčių nelygybę, dėl kurios mes vis keliame klausimus ir diskutuojame. Jeigu mamos padėtis prastesnė, tai galimai suprastėja ir šeimos ekonominė situacija. Na, ir visas tas atsigavimas, mamos savireguliacija bei kūdikio raida yra reikšmingi ir svarbūs dalykai“, – pažymi profesorė.

Ar tarnyba turėtų būti atidedama be svarstymų?

Vertindama tarnybos atidėjimo praktiką šeimose, auginančiose kūdikį, profesorė laikosi aiškios pozicijos. „Sakyčiau, kad privalomoji karo tarnyba tokiu atveju tikrai turėtų būti atidedama be jokių svarstymų, nes, kaip žinia, mūsų nacionaliniam saugumui yra labai svarbus tiek gimstamumas, tiek įvairūs kiti aspektai“, – pabrėžia D. Skučienė.

Šeimų sprendimus susilaukti vaikų, anot ekspertės, formuoja daugybė veiksnių, o stabilumo jausmas yra vienas iš jų. „Bet kokie aspektai, kurie nepalankiai sąlygoja šeimos sprendimus susilaukti vaikų, gali turėti reikšmės kiekvienu individualiu atveju. Jeigu mes diskutuojame apie demografinę situaciją šalyje, tai bet kuriuos veiksnius, kurie yra nepalankūs šeimos sprendimui, reikėtų taisyti“, – nurodo ekspertė.

Kol kas galiojanti tvarka išlieka nepakitusi, o sprendimai dėl tarnybos atidėjimo ir toliau priimami pagal galiojančius teisės aktus.