„Karas dar niekada nebuvo taip arti“: Žvalgybos skambina pavojaus varpais

Rusija ruošiasi plataus masto karui su Europa ir per artimiausius dvejus–trejus metus ji turės galimybių langą užpulti, liudija esamų ir buvusių žvalgybos bei kariuomenės atstovų vertinimai, su kuriais savo tyrimo metu kalbėjosi Danijos DR, Norvegijos NRK, Švedijos kanalas SVT ir Estijos portalas „Delfi“.

Tarptautinio žurnalistų tyrimo dėl Rusijos pasirengimo kariauti detalės

DR, NRK, SVT ir „Delfi“ atliko interviu su aukšto rango Švedijos, Norvegijos, Suomijos ir Danijos kariškiais, taip pat išanalizavo naujų Rusijos karinių bazių palydovines nuotraukas. DR taip pat gavo prieigą prieš NATO dokumentų su galimų karo scenarijų aprašymais, sekė Aljanso pratybas Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje, kur buvo treniruojamasi ginti Baltijos regioną, ir išnagrinėjo visus grėsmių vertinimus, kuriuos pastaraisiais metais paskelbė septynios regiono žvalgybos tarnybos.

Visi jie liudija apie augančią grėsmę, rašoma „Agentstvo“. Nė vienas iš šaltinių neturi duomenų, kad Rusija jau būtų priėmusi sprendimą pradėti karą. Tačiau pasiruošimas jam vyksta, teigia šaltiniai.

„Net šaltojo karo laikais NATO niekada neturėjo jausmo, kad karas yra taip arti“, – sako šaltinis, susipažinęs su pačiais naujausiais ir konfidencialiais karo su Rusija grėsmės vertinimais, kuriuos parengė kelios Europos šalys.

DR šaltiniai su nerimu stebi Rusijos pajėgų telkimą Šiaurės Europos ir Baltijos šalių pasienio regionuose. Kalbama ne tik apie papildomų karių ir technikos siuntimą į regioną – Rusija keičia armijos struktūrą, brigadas keisdama divizijomis. Rusijos brigadoje paprastai būna apie 4 000 karių, o divizijoje – apie 10 tūkstančių.

Tai liudija, kad Rusija ruošiasi didelio masto karui, sako DR šaltiniai. „Divizijos yra skirtos ilgalaikiams kovos veiksmams vykdyti, pasitelkiant tokias priemones kaip tolimojo nuotolio artilerija“, – cituojamas Norvegijos gynybos štabo viršininkas Eirikas Kristoffersenas.

Švedijoje karinė žvalgyba taip pat vertina Rusijos padalinių skaičiaus didinimą prie Šiaurės Europos ir Baltijos šalių sienų kaip pasirengimą susidūrimui. „Kalbama apie potencialą ateityje priešintis NATO didesnio masto konflikte“, – pareiškė žvalgybos vadovas Thomas Nilssonas.

Palydovinės nuotraukos, kurias išanalizavo Suomijos gynybos ekspertas Marko Eklundas, liudija apie Rusijos vykdomą karinių bazių statybą ir plėtrą palei sienas su Europa. M. Eklundo vertinimu, po karo Ukrainoje Rusija ten planuoja dislokuoti apie 115 tūkstančių karių.

Artimiausi vieneri–treji metai taps „pačiu pavojingiausiu“ laikotarpiu, sako DR šaltiniai. Jų vertinimu, per šį laiko tarpą Rusija gali pamėginti pasinaudoti tuo, kad Europos NATO šalys dar nespėjo padidinti savo karinio potencialo.

Norvegijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Eirikas Kristoffersenas įžvelgia Rusijos užpuolimo prieš Europą riziką per artimiausius dvejus–trejus metus.

Europos ginklavimasis, šaltinių vertinimu, vyksta per lėtai. „Mes negaminame ginkluotės tokiais kiekiais ir tokiais tempais, kad būtume pasirengę regioniniam konfliktui jau po dvejų metų“, – sako vienas iš Šiaurės šalių žvalgybos vadovų.

Europa kol kas nėra pasirengusi ir JAV vaidmens sumažėjimui užtikrinant jos saugumą, liudija Th. Nilssono komentarai.

Kaip keitėsi grėsmės vertinimas

2025 m. vasaris, Danijos žvalgyba: Rusija galės pradėti lokalių karą kaimyninėje šalyje po šešių mėnesių, regioninį karą Baltijos jūroje – po dvejų metų, o plataus masto karą Europoje – praėjus penkeriems metams po karo Ukrainoje pabaigos.

2026 m. vasaris, Švedijos žvalgyba: Per 12 mėnesių Rusija gali pradėti ribotą ginkluotą užpuolimą tiesioginėje Švedijos kaimynystėje.

2026 m. balandis, Nyderlandų žvalgyba: Rusija jau vykdo pasirengimą konfliktui su NATO.

2026 m. birželis, Latvijos ginkluotųjų pajėgų vadas Kasparas Pudānas: Rusija gali pamėginti pasinaudoti „galimybių langu“ iki 2028 metų pabaigos, kad įsiveržtų į Baltijos šalis.