Lietuva jau ruošiasi blogiausiam scenarijui ir grėsmėms iš Rusijos – Kaunas perspėja (48)

Tiek iš Lietuvos vadovų, tiek iš kaimyninių šalių pastaruoju metu girdime perspėjimų apie išaugusias Rusijos keliamas grėsmes Baltijos šalims ir Lenkijai. Per kelis pastaruosius mėnesius ne kartą kalbėta ir apie galimas Rusijos provokacijas prieš kritinę infrastruktūrą.

Kodėl nuspręsta pranešti apie galimas Rusijos provokacijas?

Kuo šį kartą situacija skiriasi? Kodėl buvo nuspręsta apie tai vėl pranešti? Yra kalbų, kad žmonės gali pradėti panikuoti, gaudami tiek daug tokių pranešimų. Kodėl buvo pasirinkta apie tai vėl informuoti?

R. Kaunas: Panika ir baimė kyla tada, kai mums trūksta informacijos. Kai mes kažko nežinome, nenumanome, ko tikėtis, kaip reaguoti, tada natūraliai kyla baimė dėl galimų grėsmių, kurioms negalime pasiruošti. Dėl to, mano įsitikinimu, privalome kalbėti su visuomene apie tai, kad mūsų kaimynė, konkrečiai Rusija, yra agresyvi ir turi vienokių ar kitokių planų ar užmačių.

Tai nėra baimės kurstymas, o informacijos pateikimas, kad kiekvienas Lietuvos pilietis žinotų, kaip reaguoti, pasitikrintų, kur yra priedangos, pasižiūrėtų, ar jos veikia, pasitikrintų, kaip reikėtų reaguoti į vienokį ar kitokį siunčiamą pranešimą, įsitikintų, kad namuose turi saugią patalpą be langų, tai keturių sienų principas. Taip pat susirinktų papildomos informacijos, kaip elgtis tokiais atvejais, kad visi žinotume, kaip elgtis, ir jaustumėmės saugiai.

Ar esame pasirengę dronų atakoms?

Kiek mes esame pajėgūs apsiginti nuo galimų atakų dronais? Turint omenyje, kad jau turėjome situacijų, kai dronai kirto Lietuvos sieną, kai kurie jų nukrito Lietuvos teritorijoje. Koks progresas šioje srityje dabar yra padarytas?

R. Kaunas: Turėčiau pažymėti, kad mes jau ėmėmės veiksmų ir Lietuvos kritinės infrastruktūros apsauga yra sustiprinta. Reagavome į Vidaus reikalų ministerijos prašymą pasitelkti Lietuvos kariuomenės pajėgumus, todėl prie tam tikrų kritinės Lietuvos infrastruktūros objektų jau yra ir Lietuvos kariuomenė.

Tai reiškia, kad mes ne tik gauname informaciją, bet ir imamės reikalingų veiksmų galimoms grėsmėms užkardyti. Tuo pačiu nuosekliai dirbame oro gynybos stiprinimo klausimu. Yra užsakyta ir atvyksta papildoma amunicija – trumpojo nuotolio RBS raketos, NASAMS raketos, užsakyta įdiegti M-SHORAD.

Jau prieš porą mėnesių minėjau, kad diegiami papildomi trumpojo nuotolio radarai, skirti būtent žemo aukščio grėsmėms identifikuoti. Kiek turiu informacijos, jie jau yra įdiegti, o procesas baigiamas. Rudenį bus užsakomi papildomi radarai, šiuo metu vyksta jų įsigijimo procedūros.

Yra priimti ir teisiniai sprendimai. Pavyzdžiui, NATO naikintuvų pilotams suteikti platesni įgaliojimai veikti Lietuvos teritorijoje. Tai reiškia, kad jeigu vykdant misiją būtų padaryta kokia nors žala infrastruktūrai, Lietuva už tai prisiima atsakomybę ir kariams nereikia apie tai galvoti.

Taip pat dirbama ir diegiama vientisa oro erdvės atpažinimo sistema. Iki šiol turėjome fragmentuotą vaizdą: kariuomenė turi savo radarus, pasieniečiai – savo kameras, yra papildomų techninių sprendimų, kuriuos matome Ukrainoje, tačiau viskas veikia pavieniui. Mūsų pagrindinis tikslas – sukurti vieną bendrą, duomenimis paremtą sistemą.

Tai reiškia integruoti radarų duomenis, pasieniečių kameras, akustinius sensorius, kurie naudojami Ukrainoje, kitas detekcijos priemones, kurias išbando kritinės infrastruktūros valdytojai, į vieną vientisą sistemą, kurią galėtų matyti ir Lietuvos kariuomenė, ir mūsų Vidaus reikalų ministerijos tarnybos. Prie šios sistemos jau jungsis automatizuoti kinetiniai ir nekinetiniai sprendimai, pavyzdžiui, interceptoriai, kurie taip pat naudojami Ukrainoje.

Kada galėtume tikėtis tokios vientisos sistemos?

R. Kaunas: Detekcijos sistemą tikslas yra sukurti per 6–12 mėnesių. Su verslu, Lietuvos pramone jau turėjome techninius susitikimus ir apie tai kalbėjome, labai aiškiai išdėstėme penkių žingsnių problematiką, iš kurių trims jau turime techninius sprendimus. Reikia viską sujungti į vientisą sistemą ir, kiek mačiau, verslas į tai žiūri pozityviai.

Visi sutinkame, kad planas yra ambicingas, bet mes jį privalome įgyvendinti. Čia reikėtų valdyti lūkesčius – 100 proc. garantijos ir 100 proc. apsaugos, kad viską matysime ir gebėsime į viską reaguoti, tikrai nebus. To nėra nei Rusijoje, nei Amerikoje, nei, deja, pačioje Ukrainoje.

Kalbant apie visuomenės ir piliečių reakciją į įvairius pranešimus, susijusius su mūsų saugumu, mes, kaip piliečiai ir visuomenė, bet kuriuo atveju privalome rūpintis savo saugumu, žinoti, kaip elgtis ir kur eiti kritiniu atveju.

Pagrindiniai gynybos prioritetai

Kokie yra pagrindiniai mūsų gynybos prioritetai, žvelgiant tiek į galimas Rusijos provokacijas, tiek apskritai į pasiruošimą dabar ir ateityje?

R. Kaunas: Oro gynyba ir divizija. Aš suprantu, kad oro grėsmė yra reali ir oro gynybos stiprinimas vyksta realiais veiksmais, tačiau negalime pamiršti ir sausumos pajėgų, taip pat jūros pajėgumų.

Šiandien Lietuvos iššūkiai detektuojant atskrendančius objektus rodo, kad mūsų gynybos finansavimas daugybę metų nebuvo pakankamas. Dėl to šiandien turime vystyti savo gebėjimus ore, bet nepamiršti, kad teritorija yra laikoma ir saugoma ant žemės.

Mūsų divizija, kuri turi būti išvystyta iki 2030 metų, yra lygiai taip pat kritiškai svarbus komponentas ir NATO bendrųjų gynybos planų dalis. Mes, kaip NATO valstybė, turime saugumo garantijas, tačiau lygiai taip pat turime prisiimti atsakomybę ir užtikrinti savo indėlį, kaip NATO valstybė, į bendrą regioninę gynybą.

Divizija yra būtent apie tai. Taip pat turime kritinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, Klaipėdos uostą. Tai reiškia, kad jo apsauga ir Klaipėdos uosto oro gynybos sprendimai taip pat yra kritiškai svarbūs komponentai.