Plinta naujas būdas savitarnos kasose susimokėti mažiau: atskleidė, ar tai sukčiavimas (6)

Visai neseniai socialiniuose tinkluose pradėjo plisti neįprastas būdas sutaupyti naudojantis savitarnos kasomis. Renkantis nuolaidų kortelėje sukauptų taškų panaudojimą ir pasirinkus apmokėjimą grynaisiais pinigais dėl apvalinimo sumoka mažiau.

Taip pirkėjai išnaudoja Lietuvoje įsigaliojusią atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimą, tačiau ar tai – sukčiavimas?

Paviešino naują sutaupymo būdą savitarnos kasose

Šis naujas neįprastas taupymo būdas buvo paviešintas socialiniame tinkle „TikTok“, kuriame buvo išmėginta „Maxima“ savitarnos kasa.

Atėjęs pirkėjas norėjo įsigyti prekę už 45 centus. Tuomet jis pasirinko panaudoti 3 sukauptus centus iš nuolaidų kortelės, o vėliau paspaudė mygtuką, nurodantį atsiskaitymo būdą grynaisiais pinigais.

Tuomet skaičiai savitarnos kasos ekrane pasikeitė – grynaisiais pinigais jo paprašyta sumokėti vietoje 42 centų tik 40 centų.

Naujienų portalas tv3.lt, reaguodamas į šį plintantį būdą, kreipėsi į prekybos tinklo „Maxima“ atstovą ryšiams su žiniasklaida Titą Atraškevičių, „Iki“ komunikacijos vadovę Gintarę Kitovę ir „Lidl“ komunikacijos vadovę Liną Skersytę.

@gustasboostas #parduotuvė #kasa #centųapvalinimas #lifehack #sutaupyti ♬ S Klasė – OG Version

Ar šis būdas – sukčiavimas?

Pirmiausia, buvo pasiteirauta, ar šis įdomus pinigų sutaupymo būdas apskritai prekybos tinklams yra žinomas.

Paaiškėjo, kad du iš trijų prekybos tinklų apie šį būdą žino ir praktikoje jau pastebi tokius susidūrimus. Vis tik tai – ne sukčiavimas.

„Jūsų minimas atsiskaitymo būdas mums yra žinomas, tačiau jo negalėtume traktuoti kaip sukčiavimo.

Kiekvienas „Ačiū“ lojalumo programos dalyvis apsipirkimo metu gali padengti iki 99 proc. bendros pirkinių krepšelio vertės, pasinaudodamas sukaupta nuolaida kortelės taškais

Panaudojus sukauptus „Ačiū“ taškus, natūraliai sumažėja bendra mokėtina pirkinių suma, o galutinė mokėtina suma apvalinama taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatyme“, – sakė T. Atraškevičius.

G. Kitovė pokalbio metu taip pat patvirtino, kad toks atsiskaitymo būdas grynaisiais pinigais yra žinomas, o krepšelio suma apvalinama įstatymo numatyta tvarka. Vis tik tai, pasak pašnekovės, nėra sukčiavimas.

„Priklausomai nuo krepšelio sumos, pirkėjai gali sumokėti keliais centais mažesnę arba didesnę sumą.

Vieni pirkėjai patys skaičiuoja ir žiūri, kad krepšelio suma būtų tokia, kad apvalintųsi į mažesnę pusę, kiti, matyt, ieško kitokių būtų. Vienaip ar kitaip, tokie atvejai kaip pavyzdyje yra itin reti ir nerodo jokio tendencingumo.

Tiek savitarnoje, tiek reguliarioje kasoje yra numatytos taisyklės, kaip turi būti apvalinamas pirkėjo krepšelis atsiskaitant grynaisiais, kad nei kasininkui, nei pirkėjui nereikėtų spręsti pačiam“, – aiškino ji.

Išeitis – atsiskaitymas tik banko kortele

Vis tik trečiasis prekybos tinklas prisipažino nesusiduriantis su šiuo klientų būdu sutaupyti, nes savo pirkėjams leidžia atsiskaityti tik banko kortele.

L. Skersytė nurodė, kad atsiskaitant banko kortele, išmaniuoju įrenginiu apvalinimas nėra taikomas, tad sukčiavimas nėra galimas.

„Bendrai fiksuojame pavienius atvejus, kai savitarnos kasose pirkėjai, pavyzdžiui, atsiskaito ne už tas prekes, dažniausiai dėl netyčia ar netiksliai pasirenkamos prekės savitarnos kasos ekrane, pavyzdžiui, pasirenka ne tą vaisių ar daržovių rūšį.

Tokius atvejus dažniausiai galima įvardinti ne kaip galimus sukčiavimus, o tiesiog labiau neatidumas ir netyčinis kitos prekės pasirinkimas tiesiog ją sumaišius. Tokiais atvejais visada galima kreiptis į savitarnos kasų zonoje esantį darbuotoją, kuris padės“, – paaiškino ji.

Specialistė pridūrė, kad kasos darbuotojui pastebėjus neteisingą įskaičiuotą prekę pirkėjas yra perspėjamas. Anot jos, darbuotojai preventyviai užtikrina sąžiningą naudojimąsi kasomis.

Kokia atsakomybė gresia už skaičiavimą?

Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė apie tai, kas gresia skirtinguose prekybos centruose mėginant sukčiauti savitarnos kasose. Savo žiniomis apie tai tuo metu dalijosi prekybos tinklo „Maxima“ Fizinės saugos skyriaus vadovas Rolandas Masalskas ir prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos skyriaus vadovė Gintarė Kitovė.

Ne paslaptis, kad prekybos tinklai į sukčiavimo ir vagystės atvejus reaguoja. G. Kitovė tąkart atskleidė, kad jų prekybos tinklas taiko ne tik darbuotojų pagalbą, tačiau taip pat ir įvairias sistemas, padedančias atpažinti pirkėjus, kurie sukčiauja.

Anot jos, šis mechanizmas automatiškai atpažįsta savitarnos kasose skenuojamas prekes, o sveriant prekę netinkamai – yra įspėjama apsauga.

„Pasitaiko klaidų, kai pirkėjas neteisingai identifikuoja, pavyzdžiui, obuolių veislę ar bandelės rūšį – tačiau tai daugiau skubėjimo ar neatidumo pasekmė. Jei klientai tikrai sumaišo prekes, draugiškai tokius atvejus išsprendžia parduotuvėje, nes tikrai visko gali pasitaikyti.

Dauguma mūsų pirkėjų yra sąžiningi ir atsakingi. Visgi jei yra fiksuojamas sukčiavimas, bandymas vogti per savitarnos kasas, visuomet pranešame policijai“, – pridėjo ji.

Tuo tarpu R. Masalskas pasakojo, kad įrankių sukčiavimo atvejams nustatyti prekybos tinklas turi pačių įvairiausių, tad pro jų akis sukčiautojai nepraslysta:

„Naudojame visą kompleksą veiksmų bei priemonių, pasitelkdami ne tik salės ir apsaugos darbuotojų budrumą – tai ir vaizdo stebėjimo sistemos, prekių žymėjimas, analitiniai įrankiai ir dirbtiniu intelektu paremtos programos. Tikime, kad šios priemonės leidžia dažniau pastebėti ir sugauti asmenis, bandančius sukčiauti ar vagiliauti.“

Pasiteiravus, kas gresia už sukčiavimą savitarnos kasose, R. Masalskis atskleidė, kad viskas priklauso nuo sukčiavimo dažnio ir sumos. Specialisto teigimu, anksčiau už tokį elgesį buvo numatomos baudos, tačiau dabar politika griežtėja ir už pakartotinį sukčiavimą gresia baudžiamoji atsakomybė.

„Tiek už vagystes, tiek už sukčiavimą savitarnos kasose numatyta administracinė atsakomybė, jeigu padaryta žala neviršija 150 eurų. Tačiau formuojasi nauja teisėsaugos praktika, kai 150 eurų vertės neviršijančios vagystės bei sukčiavimo atvejai yra sisteminami ir juos vykdantys asmenys patraukiami baudžiamojon atsakomybėn, kuri gresia bauda, areštu, viešaisiais darbais ar net laisvės atėmimu iki 3 metų.

Vagystes vykdantys asmenys neturėtų jaustis ramūs, jei jiems ir pavyko išvengti sulaikymo parduotuvėje išanalizavus vaizdo įrašus ir nustačius vagystės atvejus, informacija perduodama policijai“, – paaiškino jis.