Vandenyno dugne aptiktas „miestas“, senesnis už piramides – mokslininkai priblokšti

Maždaug prieš dvidešimt metų, netoli Kubos vakarinių krantų, sonarais buvo aptikta neįprasta jūros dugno struktūra. Iš pirmo žvilgsnio – tai tik keistai išsidėsčiusios uolienos, tačiau pažvelgus atidžiau, akys užfiksuoja neįtikėtiną tvarką: stačiais kampais sudėlioti blokai, išsidėstę taip, lyg kažkada čia būtų buvęs miestas.

Atradimas, sukrėtęs jūrų tyrėjus

2001 metais Kanados įmonė „Advanced Digital Communications“, dirbusi kartu su Kubos vyriausybe, vykdė įprastą vandenyno dugno kartografavimą.Naudodami sonaro technologiją, mokslininkai tikėjosi aptikti geologines formacijas, tačiau ekrane pamatė tai, ko niekas nebuvo pasiruošęs išvysti – lygias, taisyklingų formų struktūras, išdėstytas tarsi žmogaus rankomis.

Projekto vadovas Paulas Weinzweig pasakojo, kad pirmasis signalas buvo toks aiškus, jog ekipažas sustabdė visus kitus darbus.„Mes matėme tai, kas atrodė kaip pastatų pamatų linijos – kvadratiniai kontūrai, tiesūs ruožai, kampai. Tai neatrodė kaip gamtos kūrinys“, – tuomet sakė jis.

Struktūros aptiktos apie 600–750 metrų gylyje, prie Guanahacabibes pusiasalio, netoli Kubos ir Meksikos įlankos sankirtos.

Miesto šešėliai po vandeniu

Analizavus duomenis, paaiškėjo, kad kai kurios formos yra nuo 100 iki 400 metrų pločio.Sonarų atvaizdai priminė gatvių tinklą, aiškiai išskirtus kvartalus, o kai kurios struktūros – piramidės formos ar apskritus bokštus.

BBC kalbinti tyrėjai tuomet pripažino, kad „tai gali būti kažkas, kas primena žmogaus kurtą urbanistinę struktūrą“.Vis dėlto, kol kas niekas negali pasakyti, ar tai išties civilizacijos pėdsakai, ar tik neįprastas gamtos kūrinys.

Senesni nei Egipto piramidės?

Geologai, įskaitant Kubos mokslų akademijos narius, pažymi, kad jei šios struktūros iš tiesų buvo sukurtos žmogaus, jos turėtų būti ne mažiau kaip 6–10 tūkstančių metų senumo.Tai reikštų, kad jos atsirado dar iki Egipto piramidžių – tuo metu, kai dabartinės Kubos pakrantės galėjo būti sausuma.

Geologas Manuel Iturralde-Vinent, kuris dalyvavo pradiniuose tyrimuose, pabrėžia, kad jūros lygis prieš 10 tūkstančių metų buvo maždaug 100 metrų žemiau nei dabar, tačiau nepakankamai, kad paaiškintų 700 metrų gylį.„Jei tai žmogaus darbas, tuomet kalbame apie civilizaciją, apie kurią iki šiol nežinojome nieko. Tai priverstų perrašyti žmonijos chronologiją“, – sakė jis.

Natūralios formacijos ar dingusi civilizacija?

Mokslininkai iki šiol nesutaria.Vieni mano, kad tai gali būti natūraliai susiformavę bazalto darinių kompleksai, primenantys žmogaus statinius tik iš pirmo žvilgsnio.Kiti pabrėžia – geometrinė tvarka per daug tiksli, kad būtų gamtos darbas.

„Tokio masto simetrija, kvadratiniai kampai ir paralelinės linijos 700 metrų gylyje – tai neįprasta. Gamta dažniausiai kuria chaosą, o čia matome tvarką“, – komentavo Kanados tyrėja Paulina Zelitsky, kuri dalyvavo ekspedicijoje.

Kodėl atradimas taip ilgai liko užmirštas

Po pradinės sensacijos 2000-ųjų pradžioje tyrimai sustojo.Narų misijos tokiame gylyje – itin sudėtingos ir brangios. Tam reikėtų giliavandenių robotų, panašių į tuos, kurie tiria „Titaniko“ vietą.Be to, Kubos vandenyse dirbti leidžiama tik su specialiais valstybiniais leidimais, todėl daugelis tarptautinių ekspedicijų liko tik planuose.

Per du dešimtmečius nebuvo paskelbta nė vieno naujo oficialaus pranešimo, o atradimas tapo vienu iš didžiausių šiuolaikinės archeologijos neatsakytų klausimų.

Kas, jei tai tikra?

Jei kada nors bus įrodyta, kad šios struktūros žmogaus sukurtos, tai reikštų, kad civilizacija, kuri jas pastatė, egzistavo dar iki žinomųjų Amerikos kultūrų, tokių kaip majai ar olmekai.Kai kurie archeologai jau dabar spekuliuoja, kad tai gali būti dingusios „Atlantidos“ legendos atspindys – nors oficialusis mokslas šią idėją vertina skeptiškai.

Tačiau net jei tai būtų gamtos kūrinys, jo tyrimas galėtų padėti suprasti jūros lygio kitimą, tektoninius poslinkius ir klimato pokyčius po paskutinio ledynmečio.

Kodėl ši paslaptis vis dar gyva

Vandenyno dugne slypintys dariniai traukia ne tik mokslininkų, bet ir fantastų dėmesį.Internete kasmet pasirodo naujų hipotezių, dokumentinių filmų, net 3D rekonstrukcijų, vaizduojančių po vandeniu paskendusį miestą.Nors oficialių duomenų nedaug, pati mintis, kad žmogaus istorijoje egzistuoja dar viena, visiškai pamiršta civilizacija, užburia net skeptikus.

Mokslas vis dar laukia atsakymo

Šiandien Kubos vandenyno paslaptis lieka neatskleista.Mokslininkai ragina neskubėti su išvadomis, bet sutinka – atradimas vertas naujos ekspedicijos.Technologijos pažengė, todėl naujos kartografavimo ir giliavandenių robotų galimybės galėtų pateikti tikslesnį atsakymą.

Kol kas belieka tikėtis, kad vieną dieną į šias gelmes sugrįš mokslas, o ne mitai.Nes jei tai tikrai buvęs miestas – jo akmeniniai kontūrai po vandeniu slepia ne tik istoriją, bet ir mūsų pačių kilmės paslaptį.