Verslas karštai sureagavo į Nausėdos veto: „Tai yra taip blogai, kad net sunku įsivaizduoti“

Prezidentui Gitanui Nausėdai vetavus Seimo sprendimą, kuriuo numatoma, kad nepasiskiepiję darbuotojai už profilaktinį testavimą turėtų mokėti savo lėšomis, profesinės sąjungos tokiu prezidento sprendimu džiaugiasi ir teigia, kad toks įstatymas galėtų turėti neigiamų teisinių pasekmių ateityje. Savo ruožtu darbdaviai neslepia nusivylimo ir netgi prognozuoja karą tarp Vyriausybės ir prezidentūros.

Darbdavių atstovas: tai yra taip blogai, kad net sunku įsivaizduoti

Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sako vylęsis, kad prezidentas palaikys Seimo sprendimą, tačiau dėl veto per daug nenustebo.

„Intuityviai laukėme, kad prezidentas patvirtintų. Tačiau, žinant prezidento santykius su valdančiaisiais, buvo abejonių ir nerimo, ar prezidentas ryšis pasirašyti įstatymą“, – sako D. Arlauskas.

Jo teigimu, prezidento veto darbdaviai vertina neigiamai: „Tai nėra teisingas sprendimas. Jis sukels daug sumaišties valdančiųjų ir prezidento santykiuose. Tai pasės labai daug neapibrėžtumo visuomenėje dėl skiepų. Tai yra taip blogai, kad net sunku įsivaizduoti, ką sukels šitas veto“, – mano darbdavių atstovas.

Jis tikina, kad Vyriausybė privalės ieškoti naujų būdų, kaip įtikinti žmones skiepytis, o jei nepavyks, teks skelbti karantiną.

„Manau, kad įžengėme į pavojingą visuomenės santarvės etapą. Dabar gali būti sunkiai prognozuojami procesai, kaip suvaldyti pandemiją. Užsikrėtimų skaičiai didės ir bijau, kad Vyriausybei nieko neliks, kaip tik skelbti karantiną. Bus karas su prezidentūra, kadangi šitas veto yra viena rimčiausių priešpriešų tarp valdančiųjų ir prezidentūros“, – teigia D. Arlauskas.

Prezidento sprendimą palaiko

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė tvirtina prezidento sprendimą vertinanti itin teigiamai.

„Mes ir sakėme, kad šiuo periodu nereikia kiršinti visuomenės. Pradiniu variantu siūlėme, kad įmonės dėl testų apmokėjimo susitartų tarpusavyje, nes vis dėlto tai labai didelė našta vien tik ant darbuotojų pečių. Būtų negerai, tie atlyginimai nėra tokie dideli, kad dar mokėtų už testus“, – LRT.lt sako K. Krupavičienė.

Profesinės sąjungos pirmininkė teigia mananti, jog skatinti darbuotojus skiepytis reikėtų kitais būdais.

„Mes sakėme, kad profesinės sąjungos gali tarpininkauti ir žiūrėti, kaip atrodys situacija. Yra įvairių priežasčių, dėl ko žmonės nenori skiepytis: vieni dėl sveikatos, kiti dėl valdžios, treti dar dėl ko nors. Reikia tiesiog surasti tinkamą sprendimą.

Mes manome, kad šiuo metu prezidento pasiūlymas yra protingas, kad reikia visiems bendrai ieškoti išeičių, kaip išeiti iš šios krizės“, – dėsto K. Krupavičienė.

A. Romanovskis: prezidentas šį klausimą padarė politinį

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad prezidentas visiškai nepolitinį klausimą sugebėjo paversti politiniu.

„Lietuva, pavasarį pasirinkusi testavimą kaip tarpinį ėjimą į vakcinaciją, testų kainą dengė todėl, kad nebuvo pakankamai vakcinų ir kad būtų užtikrinta saugi aplinka darbo vietoje. Tačiau vėliau šis klausimas buvo paverstas politiniu, kaip prievarta vakcinuotis, nors kažkada tai buvo tarpinis variantas.

Prezidentas į šį klausimą reagavo kaip į politinį, nors jis toks nėra. Čia galima pateikti pavyzdį – jeigu darbuotojas norėtų gydytis privačioje klinikoje vietoj valstybinės ir reikalautų, kad būtų apmokėtas jo gydymas, tai būtų sunku pagrįsti, kodėl taip turėtų būti daroma. Lygiai taip pat su testavimu iš valstybės kišenės“, – teigia A. Romanovskis.

Jis sako nepalaikantis prezidento veto ir nesuprantantis, kodėl visi turi sumokėti už testavimą tų asmenų, kurie nenori skiepytis.

„Darbdaviai negali paaiškinti 85 proc. savo darbuotojų, kodėl už kitą dalį darbuotojų, kurie apsisprendė nesiskiepyti, turi sumokėti visi. Ir mes nekalbame apie labai didelę dalį žmonių, kad yra šimtai tūkstančių, kurie negalėtų susimokėti už testus. Kalbame apie nedidelę dalį darbuotojų, kurie nenori skiepytis. Fundamentalus klausimas, kodėl valstybė turi už juos mokėti“, – tikina Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.

Be to, jis teigia svarstantis, ar Lietuvai iš viso nereikėtų atsisakyti testavimo: „Jei neklystu, esame vos ne vieninteliai, kurie turi tokį gudrų mechanizmą – jei ne skiepai, tai testavimas.“

Profesinės sąjungos akcentuoja galimą precedentą

Teigiamai prezidento veto vertina ir Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

„Matyt, prezidentas, jo komanda, ekspertai įsiklausė, įvertino visus „už“ ir „prieš“ argumentus ir, mūsų požiūriu, pasielgė teisingai, nes mes dar prieš priimant įstatymą, projektą tokį, koks buvo numatytas, perspėjome Vyriausybę, kad iš tikrųjų sukeliamas pavojingas teisinis precedentas, kuris turės neigiamų pasekmių ateityje tiek skiepytiems, tiek neskiepytiems darbuotojams“, – teigia I. Ruginienė.

Anot jos, svarbu nepamiršti, kad projekte kalbama apie darbuotojų sveikatos tikrinimą, o ne konkrečiai COVID-19 pandemijos suvaldymą.

„Reikia suprasti paprastus dalykus – čia susiję ne su tuo, kaip valdyti pandemiją, o su tuo, kas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą. Šiandien mes stengiamės keisti įstatymus, modeliuodami šiandieninę situaciją, tačiau projektas kalba apie ateitį, apie galbūt analogiškas ar neanalogiškas situacijas ateityje. Tai yra vienas žingsnis, kuomet visos saugos priemonės, kurios yra darbo vietoje, ypač privalomi sveikatos tikrinimai ir atsakomybė už juos, vieną dieną gali būti perkeliamos darbuotojams“, – pabrėžia I. Ruginienė.

Ji primena, kad profesinės sąjungos ir anksčiau argumentavo, jog pasiūlyta priemonė – testavimas darbuotojo lėšomis – yra neproporcingas siektinam tikslui.

„Taip, mes pasisakome už skiepų svarbą, mes suprantame, kad tai yra vienas iš svarbiausių įrankių valdyti pandemiją, bet spaudimo priemonės turėtų būti daromos kitais metodais, per kitas sritis, pavyzdžiui, valdant pramogas, bet ne kėsinantis į vieną iš svarbiausių, gyvybiškai svarbių funkcijų – darbą“, – teigia I. Ruginienė.

G. Nausėda: neapsigaukime ieškodami lengvų, bet nepagrįstų sprendimų

Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą, siūlydamas jį laikyti nepriimtu.

Anot šalies vadovo, numatytas reguliavimas gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti tyrimus. Anot šalies vadovo, tai turėtų įtakos ir COVID-19 ligos diagnostikai.

Prezidentas atkreipė dėmesį, kad ekstremaliosios situacijos metu valstybė privalo užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą ir visų trijų pandemijos valdymo dalių – vakcinavimo, testavimo ir gydymo – prieinamumą. Pritardamas įstatymo iniciatorių deklaruojamam tikslui padidinti vakcinacijos lygį, šalies vadovas pažymi, kad vienintelis būdas valdyti pandemiją – taiklus testavimas ir aktyvus skiepijimosi skatinimas.

„Neapsigaukime ieškodami lengvų, bet nepagrįstų sprendimų. Venkime visuomenę skaldančių, pasitikėjimą valstybe mažinančių praktikų. Kovokime su nesiskiepijimo priežastimis, didinkime žmonių sąmoningumą“, – sakė prezidentas.

LRT.lt primena, kad Seimas siūlymui nesiskiepijusiems darbuotojams testuotis savo arba darbdavio lėšomis, jeigu taip sutariama, pritarė spalio 19 dieną. Tąkart balsavime dalyvavo minimalus Seimo narių skaičius – 71. Iš jų 65 balsavo „už“, 2 – „prieš“, o 3 parlamentarai susilaikė.

Vyriausybė teigia, kad tokia prievolė turėtų paskatinti žmones skiepytis nuo COVID-19.

Vyriausybė yra sudariusi veiklos sričių sąrašą, kuriame esantys darbuotojai turi nuolat testuotis dėl COVID-19, – tai medicinos, švietimo, maitinimo, prekybos, viešojo administravimo darbuotojai, vežėjai, profesinės karo tarnybos kariai. Tikrintis reikia kas 7–10 dienų.

Tiesa, parengtame projekte numatomos dvi išimtys, kai sveikatos patikrinimai ir toliau bus finansuojami valstybės lėšomis. Testavimas bus finansuojamas iš biudžeto, kai bus neužtikrintas vakcinų prieinamumas arba kai darbuotojas negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų.

Vetuoti projektą prezidento prašė profesinės sąjungos, opoziciniai socialdemokratai ir „darbiečiai“.

Buvo numatyta, kad pakeitimai įsigaliotų nuo gruodžio 1 dienos.

Šaltinis: lrt.lt