Vilija Matačiūnaitė – atvirai apie tai, kodėl nedalyvauja „Kelio į žvaigždes“ ture ir kokią gyvenimo duobę teko įveikti (3)

„Pasikalbėkim“ laidoje viešėjusi dainininkė ir aktorė Vilija Matačiūnaitė prabilo ne tik apie tai, kodėl nedalyvauja „Kelio į žvaigždes“ 20-mečio koncertuose, bet ir pirmą kartą atvirai papasakojo apie sunkiausią savo gyvenimo etapą – metus trukusią gilią depresiją po „Eurovizijos“, savivertės griūtį ir karjeros posūkius, apie kuriuos iki šiol nežinojo net ištikimiausi jos gerbėjai.

Vilija neslėpė – sprendimas trauktis iš turo jai buvo sunkus, tačiau dar sunkesnis buvo kelias, kuriuo teko eiti pastaruosius dvidešimt metų, kai šlovė, kritika ir asmeninės krizės persipynė taip, kaip ji pati niekada nebūtų įsivaizdavusi.

Idėją turui pateikė pati

Vilija neslepia: žinia, kad jos nebus jubiliejiniame ture, nustebino gerbėjus, tačiau jai tai seniai buvo aišku.

„Idėja kilo man pirmai dar praeitais metais. Buvau pakviesta į „Hiperbolės“ 50-mečio turą, pamačiau Tiną ir sakau: merginos, kitais metais dvidešimtmetis – gal norit jungtis, darom“, – pasakojo ji.

Po to ji pati kreipėsi į prodiuserį Modestą Karnasevičių, kuris dirbo projekte 2004-aisiais. „Pasiūliau idėją su perspektyva. Atėjau su idėja, jie pasitarė ir nusprendė daryti“, – sako atlikėja.

Tačiau netrukus ėmė ryškėti skirtumai: „Per tuos dvidešimt metų aš investavau labai daug į save: baigiau muzikos studijas, muzikos pedagogiką, vaidybą. Aš visą laiką tobulėjau. O organizatoriai turbūt galvoja, kad man vis dar 19 ir viskas tiks taip, kaip jie paduos. Bet man nėra gerai taip, kaip jie siūlo. Mes tiesiog nesusitarėm ir aš pasakiau: gerai, mūsų keliai čia išsiskiria.“

Vilija tvirtina jautusi ir spaudimą:

„Jie bandė gal manipuliuoti tam tikra prasme, sakydami, kad negalvok, jog tu čia esi labai išskirtinė ar ypatinga, ir kad bet kas gali sudainuoti mano dainas.“

Sužinojo tik fotosesijoje

Atlikėja prisimena, kad jos nebebuvo nei projekto komunikacijoje, nei nuotraukose.

„Manęs nebeliko nuotraukose – reiškia, visi supranta tą dalyką. Ir tik dabar, kai atsirado žiniasklaidos susidomėjimas, sužinojo dalyviai. Kai kurie – tik fotosesijos metu.“

Paklausta, ar jai rūpi aplinkinių nuomonė, Vilija sako:

„Man neįdomi daugumos nuomonė. Kiekvienas turi savo vertybes ir vizijas. Buvo pora žmonių, kurie paklausė, kodėl manęs nebus, ir jiems aš paaiškinau.“

Santykiai su kolegomis: kas liko po projekto?

Vilija atvira – dalis ryšių nutrūko, dalis išliko.

„Po projekto nemažai turėjome koncertinių turų, buvo „Žvaigždžių keliai“, „Žvaigždžių duetai“. Palaikiau ryšį su Merūnu, Vudžiu. Su Vudžiu ryšį vėl atgaminome neseniai“

Ji taip pat pripažįsta:

„Tikrai ir pati vienu tarpu buvau išlepusi. Mes visi ėjome nuo zero to hero. Iš aplinkos reakcijų man buvo labai gėda, kad tada elgiausi šlykščiai.“

Didžiausia duobė – po Eurovizijos

Pirmą kartą atlikėja taip atvirai prabilo apie itin sunkų psichologinį etapą po Eurovizijos.

„Buvo du dideli, sunkesni etapai – susireikšminimo ir labai gilios depresijos duobė po Eurovizijos. Metus laiko aš tiesiog gulėjau lovoje ir verkiau“, – sako ji.

Ji pripažįsta, kad šlovė užgriuvo pernelyg anksti:

„Galvojau, kad viena galiu padaryti labai daug, kad esu be galo stipri. Bet ne – aš nesu stipri. Kai sako „vienas lauke ne karys“, tai turbūt yra tiesa.“

Matačiūnaitė prisimena, kad tas etapas buvo pavojingas. „Buvo stadija, kai galvojau, kad turiu užkalti šitą dalyką, turiu kreiptis pagalbos ir pasakyti, kad man yra blogai, nes nueisiu visai toli ir kažkur nebegrįšiu.“

Lemtingas buvo skambutis draugei: „Paskambinau draugei ir pasakiau, kad man blogai. Atvažiavo ji ir mano mama. Supratau, kad nesu viena.“

Keitė karjeros kryptis

Po tėčio situacijos Vilija buvo nusprendusi studijuoti teisę: „Sugalvojau, kad būsiu nuostabi teisininkė, kad nėra jokių teisinių aktų, kaip apsaugoti tokius žmones. Buvau valstybės gerove susirūpinusi.“

Tačiau jau pirmoje paskaitoje suprato, kad tai – ne jos kelias.

„Dėstytoja pasakė: matau daug jaunų žmonių, kurie ateitį sieja su Lietuva. Supratau, kad nenoriu būti pririšta. Ir dar pasakė, kad žmonės maišo teisę ir teisingumą.“

Studijas metė, išvažiavo į Kiprą, kur dirbo rytinėse pamainose ir netikėtai buvo pakviesta filmuotis „YouTube“ kanalui.

Vėliau grįžo į Lietuvą ir įstojo į aktorystę – 33-ejų.

„Atsimenu, kai atėjau į stojamuosius: kvapas, jaunų žmonių energija. Pagalvojau – čia mano vaibelis.“

„Esu dainininkė, o aktore tik tampu“

Vilija save apibūdina taip: „Norėčiau būti aktorė. O dainininkė jau esu. Esu šviežiai iškepta aktorė, neturiu daug patirties, nežinau savo gebėjimų. Paklausos irgi nėra didelės – mano bendraamžių aktorių su didžiule patirtimi yra labai daug ir labai stiprių.“

Apie meilę, santykius ir vienišumą

„Meilė man yra gyvybės šaltinis. Atsiranda žmogus – viskas iš to“, – sako ji.

Vis dėlto apie asmeninį gyvenimą kalbėti nepanoro: „Man yra ką mylėti. Bet kalbėti apie tai nenoriu. Ne visi įsimylėjimai kūrybai padeda – kartais padeda nelaimingesnės situacijos.“

Ji pripažįsta, kad šiandien į santykius žiūri kitaip: „Jei anksčiau galvodavau, kad liūdna, jog nėra santuokos ar didelių santykių, tai dabar susitaikiau: gal man ne. Jei susiklostytų aplinkybės – gerai. Jei ne – tai ne, ačiū.“