Visiems daugiabučių gyventojams didėja šis mokestis: pasakė, kiek teks mokėti

Butus turintys lietuviai jau už sausį daugiabučių administratoriams turės mokėti daugiau, mokestis už namų priežiūrą daliai gyventojų pabrangs ir 4 kartus.

Kasmet indeksuoti ir priklausomai nuo namo būklės didinti kaupiamųjų lėšų (skirtų daugiabučių priežiūrai ir remontui) tarifus pernai nusprendė Vyriausybė.

Specialistai paaiškino, kiek tiksliai dėl to didės mokestis butų savininkams ir kokių pokyčių tikėtis.

Mokestis gyventojams padidėjo dvigubai

Vilniaus miesto daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacijos prezidentas Sigitas Čirba nurodė, kad kaupiamųjų lėšų tarifas Lietuvoje atsirado 2015 m.

Nuo tada maksimalūs tarifai, kas mėnesį mokami namo administratoriui, siekė 3 centus už 1 kv. m (jei daugiabučio plotas viršija 3 tūkst. kv. m.) arba 5 centus (jei daugiabučio plotas neviršija 3 tūkst. kv. m.) už 1 kv. m.

Vis tik nuo 2025 m. liepos 1 d. kaupiamųjų lėšų tarifai buvo padidinti atitinkamai nuo 3 iki 9 ir nuo 5 iki 10 centų už 1 kv. m.

S. Čirba paminėjo, kad vidutinis daugiabutis Lietuvoje yra 2 tūkst. kv. m. ploto, todėl didžioji dalis gyventojų nuo 2025 liepos 1 d. administratoriams per mėnesį moka 10 centų už 1 kv. m.

Daugiabučių administravimo bendrovės „House care“ projektų vadovas Vaclovas Stankevičius paminėjo, kad 2025 m. taip pat buvo nuspręsta tarifą kasmet indeksuoti pagal minimaliosios mėnesinės algos (MMA) pokyčius.

O tai reiškia, kad mokestis, kurį gyventojai mokės daugiabučių namų administratoriams, kasmet kažkiek kils.

V. Stankevičiaus teigimu, tarifai keisis visiems daugiabučių (butų) savininkams Lietuvoje be išimčių, o administratoriai automatiškai pritaikys naujus tarifus gyventojų sąskaitose.

S. Čirba skaičiuoja, kad nuo 2026 m. pradžios, pakilus MMA, daugeliui gyventojų tarifas didėjo nežymiai, t. y. tarp 1 ir 2 centų, taigi dabar siekia maždaug 11 centų už 1 kv. m.

Dalis gyventojų nuo liepos mokės 4 kartus daugiau

Administratorių asociacijos prezidentas atkreipė dėmesį, kad nuo 2026 m. liepos 1 d. daliai gyventojų kaupiamųjų lėšų tarifas didės 2–4 kartus, kadangi visi namai pagal techninę būklę bus suskirstyti į 4 grupes:

• geros būklės namams bus taikomas koeficientas 1, o tai reiškia, kad butų savininkams mokestis nesikeis – jie mokės tą patį maždaug 11 centų tarifą už 1 kv. m.;
• patenkinamos būklės namai mokės dvigubai didesnį tarifą, t. y. per mėnesį apie 22 centus už 1 kv. m.;
• blogos būklės namams bus taikomas koeficientas 3, taigi butų savininkai mokės 33 centus už 1 kv. m.
• kritinės būklės namai mokės koeficientą 4, o tai reiškia, kad didžiausias tarifas gyventojams sieks maždaug 44 centus už 1 kv. m.

S. Čirba pateikė pavyzdį: jei iki 2025 m. liepos vidutinis 50 kv. m. butas per mėnesį mokėjo apie 2,50 euro kaupiamųjų lėšų, nuo 2025 m. liepos šis mokestis pakilo iki maždaug 5,20 euro.

O nuo 2026 m. liepos gyventojai mokės pagal namo techninę būklę. T. y. 50 kv. m. butą geros būklės name turintys gyventojai toliau mokės tuos pačius 5,20 euro, o gyvenantys kritinės būklės namuose mokės 20 eurų per mėnesį.

„Kadangi daugiabučių būklė dažniausiai būna tarp vidutiniškos ir patenkinamos, daugeliui gyventojų taikomas koeficientas bus tarp 2 ir 3.

Taigi nuo 2026 m. liepos 1 d. 50 kv. m. ploto butui kaupiamųjų lėšų įmoka gali siekti maždaug 12–15 eurų per mėnesį“, – dėstė pašnekovas.

Kada vietoje 11 centų gali tekti mokėti ir 1 eurą?

S. Čirba paminėjo, kad kaupiamųjų lėšų tarifai gali būti didesni, jei yra rengiamas ilgalaikis planas, kuriam gyventojai pritaria.

„Tie planai yra gana dažnai siūlomi butų savininkams. Pvz., administratorius mato, kad reikės remontuoti stogą. Stogo remontas gali kainuoti 50–80 tūkst. eurų.

Gyventojams siūloma šią sumą surinkti, pvz., per 4–5 metus, vietoje 11 centų mokant po 1 eurą per mėnesį už 1 kv. m.

Jei butų savininkai balsuodami tam pritaria, tada 4 metus iš gyventojų renkama po 1 eurą, po 4 metų suremontuojamas stogas ir vėl grįžtama prie centų rinkimo“, – aiškino pašnekovas.

Tuo metu pastatų priežiūros ir administravimo paslaugų įmonės „Civinity“ plėtros projektų vadovas Andrius Soikinas priduria, kad turint ilgalaikio remonto planą nuo 2026 m. liepos 1 d. namui nebus taikomi aukščiau minėti 2–4 kartų koeficientai.

Taip pat jis paminėjo, kad renovaciją baigusiems ar naujiems daugiabučiams 5 metų laikotarpiui gali būti taikomas 50 proc. mažesnis kaupiamųjų lėšų tarifas: „Ši lengvata gali būti patvirtinta atsižvelgiant, kad tokie pastatai artimiausiu laikotarpiu paprastai turi mažesnį neatidėliotinų darbų poreikį.“

Kam bus naudojami iš gyventojų surinkti pinigai?

V. Stankevičius atkreipė dėmesį, kad dauguma daugiabučių Lietuvoje yra seni.

„Net 90 proc. pastatų yra statyti iki 1993 m., todėl jų konstrukcijos fiziškai nusidėvi ir reikalauja nuolatinės priežiūros bei remonto.

Iki šiol galioję minimalūs tarifai buvo per maži. Surenkamų lėšų dažnai neužtekdavo net avarinėms situacijoms spręsti, jau nekalbant apie planinius atnaujinimo darbus“, – neslėpė „House care“ projektų vadovas.

Anot jo, didesni ir kasmet indeksuojami tarifai leis efektyviau planuoti ilgalaikį atnaujinimą, sumažins avarinių situacijų riziką ir leis palaikyti pastatų vertę.

S. Čirba antrino – jei kyla algos ir išmokos, turi kilti ir kaupiamųjų lėšų tarifas. Anot jo, taikant 5 centų tarifą išeidavo sukaupti tik simbolines sumas avarinėms situacijoms – pinigų už privalomuosius darbus iš gyventojų tekdavo imti papildomai.

Tačiau dabar, kai kaupiamųjų lėšų tarifas siekia 11 centų už 1 kv. m., vidutinis (2000 kv. m. ploto) daugiabutis per mėnesį surenka 220, o per metus – 2 640 eurų.

„Dabar administratorius tas sukauptas lėšas jau gali panaudoti ne tik avarijų likvidavimui, bet ir privalomųjų reikalavimų vykdymui. Pvz., yra privalomasis reikalavimas, kad laiptai prie įėjimo į laiptinę būtų tvarkingi ir atitiktų reglamentą.

Jei laiptai yra sugriuvę, administratorius gali suremontuoti laiptus panaudodamas namo kaupiamąsias lėšas“, – aiškino S. Čirba.

Vis tik jis paminėjo, kad privalomieji darbai negali viršyti sukauptos sumos.

Jei darbų sąmata viršija sukauptą sumą, administratorius turi gauti daugumos butų savininkų (50 proc. + 1) sutikimą, kad tie darbai būtų atlikti.

Jei sukauptų lėšų užtenka, darbams atlikti nėra reikalingas gyventojų sutikimas – jie atliekami privaloma tvarka:

„Pvz., šią žiemą yra labai daug ledo, sniego ir varveklių, todėl sukauptos lėšos bus naudojamos jų šalinimui ir, tikiuosi, gyventojams nereikės papildomai mokėti.“