Žmoną palaidojęs Aleksas Lemanas – apie paskutinį jos norą ir netikėtą naują pažintį

Rudenį mylimos žmonos Linos netekęs legendinis 84-erių dainininkas Aleksas Lemanas atvėrė širdį apie gyvenimą, kuris dabar kupinas naujų projektų ir dėmesio sveikai gyvensenai.
Naujienų portalui tv3.lt Aleksas Lemanas atvirai pasakojo, kad kiekvieną rytą jis švelniai pabučiuoja savo a. a. žmonos striukę, su ja tarsi pasisveikina ir taip pradeda dieną.
Darbinga vasara ir sveika gyvensena
Geros nuotaikos nestokojantis legendinis dainininkas Aleksas Lemanas pokalbį pradėjo pasidžiaugdamas, kad jo muzika reikalinga ne tik garbingo amžiaus senjorams, bet ir jaunesnei auditorijai, kuri jį mielai kviečia koncertuoti įvairiose šventėse.
„Vasara kaip ir daugelis kolegų – turiu daug užsakymų. Ir dabar važiuosiu pas merginą į 40-ąjį jubiliejų dainuoti. Įsivaizduojate – kokia publika kviečiasi mane. Žinoma, kad bus ir tėvai, ir seneliai – jiems irgi mano dainos reikalingos.
Bet svarbiausia, kad ir jaunimui mano dainos reikalingos. Neseniai buvo taip, kad tėvai, kuriems gal 30 metų, atsivedė savo vaiką į koncertą – jam gal 10 m. Jis man padėjo aparatūrą įnešti, aš jam kompaktą padovanojau ir jis manęs paprašė, kad pasirašyčiau. Paklausiau, ant ko, sako – ant rankos. Pasirašiau, jis nusijuokė, kad neplaus dabar rankos“, – apie vasaros planus ir vaiko prašymą sakė jis.

Dainininkas negailėjo gerų žodžių Birštono merei Nijolei Dirginčienei, kuri, pasak jo, pasirūpino, kad miesto gyventojai turėtų puikias galimybes aktyviai leisti laiką – mieste įrengti lauko treniruokliai, sutvarkytos erdvės sportui ir poilsiui.
„Noriu padėkoti Birštono merei, kuri rūpinasi, kad mieste būtų sporto treniruokliai, ypač parke miesto centre. Ten yra visų rūšių treniruokliai, stalo teniso staliukai. Aš pereinu per visus treniruoklius ir senatvės kaip ir nėra.
Nueinu dar į savo mėgstamą sušinę suvalgyti žuvienės, nes kiaulienos nesu mėgėjas. Prisižiūriu mitybą, valgau daugiau žuvies, salotų. Ir pats pasidarau maisto. Mano racionas – pasiimu vieną bulvytę, ją sutarkuoju per stambią tarką, vieną svogūno galvą susipjaustau ir porą kiaušinių su pipiriuku – ir va, geriausi pusryčiai. Dar išgeriu kefyro, jogurto. Valgau taip, kad skrandis nesijaustų pilnas.
Riebų maistą esu išbraukęs iš mitybos iš viso. Na, bet pasūdyto lašinuko gabaliuką suvalgau vieną ar du kartus per mėnesį“, – atviravo jis.

Nors šiandien Aleksas gali džiaugtis puikia fizine forma ir gera savijauta, jis neslėpė, kad gyvenime teko išgyventi itin skaudų laikotarpį – atsisveikinti su mylima žmona: „Esu optimistas, ne pesimistas. Na, aišku, kai žmona mirė, tada tikrai gerokai mėnesį verkiau, bet ji sakydavo, kad tik nenutraukčiau dainavimo.
Pildau jos paskutinį norą, ir manau, kad esu reikalingas žmonėms. Per Jonines turėjau tris užsakymus… Visą laiką dainuoju gyvai, koncerte atlieku 20 dainų, o po koncertų imu meškerę ir einu prie prūdo. Pasiimu kėdutę, atsisėdu ryte ir tyliu. Jokių vaistų nereikia, ir taip geriausiai atsistato balso stygos. Kiti prieš koncertus prasidainuoja, o mano prasidainavimas – ryte šaltas dušas, o po to balso stygas šlapiu rankšluosčiu pratrinu. Toks mano prasidainavimas.“
Tęsdamas pokalbį apie a. a. žmoną, pašnekovas atviravo, kad iki šiol jo kambaryje kabo žmonos striukė – brangus prisiminimas, kasdien primenantis kartu praleistus metus ir neišblėsusį ryšį.

„Dar iki dabar miegamajame guli jos striukytė ir mano – abi raudonos. Aš ryte atsikeliu ir sakau: „Labas, mano meile“. Pabučiuoju striukytę“, – kalbėjo legendinis dainininkas.
Nauji projektai
A. Lemanas ir toliau nestokoja kūrybinių idėjų bei planų, kaip pradžiuginti savo gerbėjus. Viena tokių minčių gimė visai netikėtai, tačiau netrukus virto malonia staigmena klausytojams ir sulaukė itin šilto jų įvertinimo.
„Susipažinau su dainininke, ji yra kapelos vadovė – Danutė Grigalliūnienė. Vieną kartą ji man paskambino ir pasakė, kad maestro, noriu su jumis padainuoti. Pasakiau, kad jūsų nepažįstu – ateikite į repeticiją.
Parepetavome, pamačiau, kad balselis neblogas. Pasakiau, kad gerai, sudainuosime porą dainų duetu. Sudainavome ir kaip liaudis mus priėmė… Ir tada pagalvojau, kad Aleksas visada vienas – ačiū Dievui, kad nenusibodo liaudžiai, bet vis tiek vienas… Pagalvojau, kad Lietuvoje yra žvaigždžių kvartetas, o žvaigždžių dueto nėra. Ir nusprendžiau daryti „Žvaigždžių duetus“. Pasiūliau tai padaryti Danutei – bendrą programą. Ji džiaugėsi, kad tai didelė garbė, bet dar nėra žvaigždė. Pasakiau, kad nieko – tapsi“, – juokėsi dainininkas.

Tačiau tuo viskas nesibaigia – kartu su Danute ir dainų kūrėju Zidu Butavičiumi jų jau laukia dar vienas bendras kūrybinis projektas, kuris, tikimasi, pradžiugins klausytojus naujomis muzikos spalvomis.
„Pas mane yra dar vienas projektas – su Danute ir Zidu Butavičiumi. Zidas dainas rašo kaip blynus kepa, tad pas mus bus projektas, kuriame visi trys atliksime Zido kuriamas dainas. Nėra kada pasenti“, – šyptelėjo pašnekovas.

Baigdamas pokalbį A. Lemanas sakė, kad didžiausią džiaugsmą jam teikia geri darbai, o vieną jų jis atliko visai neseniai: „Mano kredo – atiduodamas turtėju. Po jubiliejinių koncertų muzikantai man visada įdeda lauktuvių. Iš Jonavos gavau lauktuvių – sušių. Važiuoju pro kaimą ir galvoju, kad gal aš tuos sušius kur paliksiu laukuose, kad gyvūnėliai pavalgytų, ir pamatau jauną kaimo šeimynėlę. Sustoju, pasakau, kad po jubiliejaus gavau lauktuvių, bet noriu jums atiduoti. Dievuliau, kaip tie vaikučiai valgė sušius – turbūt pirmą kartą gyvenime…
Kaip man gera pasidarė… Buvo labai gera ant širdies pasidalinti su kitais. Dalintis su žmonėmis – kaifas. Dievas viską mato.“







