Jau žino, kokie orai laukia likusią žiemą ir ar pavasaris bus ankstyvas: parodė pati gamta (8)

Lietuvoje buvo minima pusiaužiemio diena – laikas, kai, pagal senąsias tradicijas, žiema pasiekia savo vidurį. Nors šiandien tokios prognozės gali atrodyti labiau simbolinės, anksčiau žmonės šiai dienai teikė ypatingą reikšmę. Senoliai stebėdavo orus, gamtos ženklus ir gyvūnų elgesį, kad nuspėtų, kokia bus likusi žiema, kada sulauksime pavasario ir net kokie metai laukia derliaus atžvilgiu.

Liturginiame kalendoriuje taip pat skirta paminėti pirmųjų krikščionių persekiotojo Sauliaus stebuklingam atsivertimui. Jis tapo vienu uoliausių Kristaus mokslo skleidėjų tarp to meto pagonių, žinomas apaštalo Pauliaus (Povilo) vardu.

Atskleidė, ką rodo gamtos ženklai dėl artėjančio pavasario

Buvo tikima, kad tos dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę. Jeigu tądien saulėta, buvo spėjama būsiant gražią vasarą ir gerus metus, jei debesuota – tais metais daug žmonių mirsią, jeigu lyja ar sninga, tąmet būsiąs didelis brangymetis, nes javai supus, o jei smarkus vėjas pučia, tarp žmonių galintys kilti dideli neramumai.

Naujienų portalui tv3.lt etnologas, profesorius Libertas Klimka atskleidžia, kokie gamtos ženklai rodo, kad pavasaris greitai ateis, o kurie – kad žiema dar užtruks.

Etnologas pasakoja, kad senoliai pusiaužiemio metu pirmiausia stebėdavo gamtos reiškinius – ar barsukas išeina iš savo urvo.

„Jeigu jis iškiša galvą, šviečia saulė ir jis pamato šalia savo juodą šešėlį, barsukas jo išsigąsta ir grįžta atgal į urvą. Ten jis atsigula ant to paties šono ir toliau miega. Sakoma, kad toks „nugulėtas šonas“ reiškia neramų miegą ir pranašauja, jog pavasaris bus ankstyvas“, – sako L. Klimka.

Tuo metu jis priduria, kad jeigu barsukas iškiša galvą, o saulės nėra, jis drąsiai išlenda, pasivaikšto po mišką, ieško maisto, palieka pėdsakus. Tuomet grįžęs į urvą jis atsigula ant kito šono ir užmiega giliu, ramiu miegu. Tai esą ženklas, kad pavasario dar teks palaukti.

Anot etnologo, vakar buvusi saulėta diena, pusiaužiemis, parodė, kad žiema dar užtruks, bus nemažai šalčių ir negreitai sulauksime pavasario.

„Šiandien toks atšilimas, kuris prasidės, jis nebus ilgas. Paskui vėl sugrįš šalčiai ir tęsis ilgokai“, – priduria pašnekovas.

Paukščiai taip pat išduoda, kada artėja pavasaris

Jo teigimu, yra ir kitų gamtos ženklų bei pastebėjimų, pavyzdžiui, pavasarinis paukščių elgesys.

„Zylučių šiemet dar nemačiau, nors paprastai jos atskrenda pas mane į balkoną, kur joms būna padėta lesalo. Stebėsime, kaip bus šiemet.

Sakoma, kad vasario pradžioje jos turėtų pabelsti į langą. Jeigu nebeldžia, vadinasi, kažkur susibūrusios laukia pavasario ir dar labai atsargiai neskraido“, – priduria jis.

L. Klimka pabrėžia, kad šiuo metu dar turėtume susikaupti žiemai, nes jos šaltų dienų sulauksime dar ne vienos.

Lijundra laukia daugumoje šalies rajonų

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (Meteo.lt) puslapyje nurodoma, kad pirmadienį ir antradienį pavojingi reiškiniai laukia Klaipėdos, Tauragės, Vilniaus, Kauno, Marijampolės ir Alytaus apskrityse. Pranešama, kad vyraus lijundra.

„Būkite ypač atsargūs vairuodami automobilį ar vaikščiodami lauke. Nuvalykite ir pabarstykite smėliu prie namų esančius laiptus ir takus“, – įspėja Meteo.lt.

Be to, pirmadienį pajūryje numatomas ir stiprus vėjas, kuris vietomis gali siekti ir 15m/s. 

„Išneškite iš balkonų ir kiemų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas, arba juos gerai pritvirtinkite. Jei privalote eiti į lauką, tinkamai apsirenkite. Nestatykite automobilių prie medžių“, – rekomenduoja sinoptikai.