Finansų ministras: jei degalus atpiginame 1 centu, tai valstybei kainuos 10 mln. eurų (73)

Vyriausybė paskelbė priemones, kaip ketina mažint degalų kainą. Tačiau kiek jos gali realiai ką pakeisti?

Girdėjome, kad Vyriausybė tikisi, jog pradėjus naudoti degalų rezervą bus sumažintos degalų kainos. Savaitės pradžioje rezervas jau išnaudotas, nors sakėte, kad tikitės, jog jis bus naudojamas iki birželio. Tai kas čia nutiko?

Taip, mums buvo leista panaudoti apie 13 proc. mūsų turimų naftos atsargų. Tai yra energetikos ministro pateikta priemonė. Su energetikos ministru aptarsime, koks šios priemonės poveikis, ar ji buvo veiksminga, ar neveiksminga, kokios šalys prisidėjo prie naftos rezervų panaudojimo ir kokia šios priemonės įtaka.

Planavote, kad iki birželio tas rezervas bus dalimis paleidžiamas. O dabar per vieną savaitę, per savaitgalį, jis panaudotas. 

Na, šito aš turbūt labai nepakomentuosiu. Energetikos specialistai turi galimybę detaliau paaiškinti, kaip ta priemonė veikia. Man svarbiausia buvo išgirsti, kad tokia priemonė yra ir koks jos efektas. Dabar ji yra panaudota. Ar ji davė poveikį rinkai, ar nedavė, mes aptarsime ir tada turėsime visus atsakymus, kiek ji buvo efektyvi. Tik noriu pabrėžti, kad tai buvo tarptautinės pastangos stabilizuoti naftos rinką, į rinką išleidžiant didelį kiekį naftos ir taip sumažinant spaudimą tarptautinei prekybai. 

Ekonomistai tikina, kad kainą sumažinti galėtų laikinas degalų akcizų sumažinimas. Kodėl jūs to nedarote, jeigu tai yra greičiausias ir efektyviausias dalykas? 

Mes esame apsisprendę, kad panaudosime tuos pinigus, kuriuos papildomai gauname iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) iš degalų pardavimo, kadangi akcizas yra fiksuotas dydis, bet PVM kinta kartu su degalų kaina. Dabar ministerijoje kaip tik kuriamas mechanizmas, kaip tai padaryti, nes tai gana sudėtingas ir teisiškai, ir teisėkūros prasme procesas, bet mes jį įgyvendinsime ir valstybė sutiko, kad tas papildomas PVM pajamas nukreipsime akcizo mažinimui. 

Kodėl pasirinkote tokį sudėtingą mechanizmą? 

Todėl, kad visa situacija yra labai neapibrėžta, kainos kinta kasdien po kelis kartus. Naftos kainos labai stipriai svyruoja, todėl paprastesnis variantas – tiesiog sumažinti akcizą – būtų neprasmingas. Visiškai nežinome, kokia kaina bus rytoj, poryt ar po mėnesio.

Be to, noriu pasakyti, kad vienas centas degalinių švieslentėse, jei norime padaryti vieno cento įtaką per akcizus, kainuoja apie 10 milijonų eurų per metus. Tai jeigu norėtume sumažinti 10 centų, reikštų apie 100 milijonų eurų iš biudžeto per metus, jei tokio poveikio norime.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra minėjęs apie kainų „lubas“. Gal vertėtų jas įvesti? 

Jeigu rinka veikia ir yra konkurencinga, nėra piktnaudžiaujama maržomis tarp degalinių tinklų, tuomet kainų lubos neturi prasmės. Jei įvestume tikras lubas, tai sukeltų didelį spaudimą biudžetui, ypač jei pasaulinės kainos kyla, o degalinėse jos būtų dirbtinai ribojamos. 

Girdime kritikos, kad Vyriausybė formuoja nerealius lūkesčius ir iš tiesų neturi daug priemonių kainoms sumažinti. Gal vertėtų tiesiog pasakyti, kad to padaryti negalite? 

Šiuo metu visas kainų spaudimas ateina iš tarptautinės aplinkos, konkrečiai – iš Irano konflikto. Dėl to į pasaulinę rinką nepatenka maždaug penktadalis naftos ir dalis suskystintų gamtinių dujų. Tai daro didelį spaudimą rinkai. Tokios valstybės kaip Lietuva, neturinčios nuosavų išteklių, gali tik ribotai paveikti kainas.

Tačiau jaučiame žmonių nerimą – kainos keičiasi labai dažnai ir dažniausiai didėja. Mes stengiamės į tai reaguoti. Taip, negalime sugrąžinti kainų į ankstesnį lygį, kai dyzelinas kainavo apie 1,50 euro, tačiau jei galime sumažinti kainą bent 5–15 centų, mes tai padarysime.