Vilnietės Ingridos mama mirė ją partrenkus elektriniam paspirtukui: šeimos skausmui ribų nėra

Ši diena vilnietei Ingridai Ozar atmintyje išliks visą gyvenimą. Tuo metu jos mylimą mamą Eugeniją Kaune partrenkė elektrinis paspirtukas, o po kelių dienų ji mirė ligoninėje. Skausmas ir apmaudas Ingridos neapleidžia iki šiol, tad ji dalijasi mamos istorija ir kelia svarbų klausimą – kaip užtikrinti pėsčiųjų saugumą gatvėse?

Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Ingrida, ji sutiko atverti savo širdį apie iki šiol neužgijusią žaizdą. Pasak jos, po mamos mirties šeima kreipėsi į teismą, ieškojo teisingumo, o paspirtuką vairavęs vyras buvo pripažintas kaltu.

Vis tik Ingrida pripažįsta, kad pokalbiu siekia sukelti rezonansą, parodant, kad mikrojudumo priemonių nuomos kompanijos turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kad „jų priemonėmis galima pažeidinėti taisykles nekliudomai, jie nedraudžia savo priemonių pilnu civiliniu draudimu, nors teigia, kad draudžia“.

Mamą gatvėje partrenkė elektrinis paspirtukas

Kaip pasakojo Ingrida, jos mama Eugenija visuomet buvo šeimos širdis. Vaikai galėjo ja didžiuotis, nes mama visuomet buvo sveika, aktyvi, sąmoninga. Visi ją laikė tikra šeimos įkvėpėja ir prižiūrėtoja.

Vis tik tą lemtingą dieną, kadangi mama mėgdavo išeiti į šalia namų Kaune esantį parką pasivaikščioti, grįžtant atgal ir stotelėje skaitant tvarkaraštį, vos žengus žingsnį toliau ją partrenkė elektrinis paspirtukas.

„Ji pasisuko eiti ir tuomet tamsa. Tada ji prisiminė, kad ją kažkokie vaikinai ant suoliuko stotelėje laikė sėdinčią, vienas iš vaikinų paaiškino, kad ją partrenkė su paspirtuku. Ji griuvo visu ūgiu, nes ją užkliudė. Jis į ją rėžėsi taip, kad net lūžo šonkaulis“, – pasakojo Ingrida.

Pašnekovė tęsė pokalbį pridėdama, kad elektriniu paspirtuku važiavęs vyras buvo 29 metų amžiaus. Nors kitoje kelio pusėje buvo dviračių takas, jis važiavo pėsčiųjų dalimi. Šis vyras iškvietė Ingridos mamai greitąją pagalbą ir policija.

Pati Ingrida tą dieną dirbo namuose, Vilniuje. Tuo metu ji dalyvavo nuotoliniame pokalbyje su klientais, kai pamatė sesers žinutę: „Mamą partrenkė paspirtukas.“

Vos pasibaigus susitikimui, Ingrida paskambino seseriai ir sužinojo, kad jos abi su mama priimamajame. Tuo metu Eugenija dar buvo sąmoninga. Tą pačią akimirką, vos išgirdus žinią, pati pašnekovė atvyko pas mamą į Kauną.

„Jau tą patį vakarą mamai pradėjo skaudėti koją, rankas, krūtinės ląstą ir vakare mes nuvykome atgal į priimamąjį. Tąkart mamą lydėjau aš, o padarę tyrimus medikai rado šonkaulio lūžį ir vėl išleido namo, nehospitalizavo.

Trečią dieną jai pradėjo greitai blogėti. Prieš valandą dar pati ėjo į tualetą, virtuvę, o už valandos jau ėmė skųstis, kad labai skauda kaklą.

Pasakiau, kad reikia vėl važiuoti pas gydytojus, pats gi nenuspręsi, dėl ko skauda kaklą. O kai atvažiavo greitoji, ją jau reikėjo vesti. Ji sunkiai stovėjo ant kojų, svaigo galva, svirduliavo“, – staigiu mamos sveikatos pablogėjimu dalijosi ji.

Po kelių dienų mama mirė ligoninėje

Su greitąja nuvežus mamą į ligoninės priimamąjį, Eugenija buvo išsiųsta hospitalizuotis. Kaip pasakojo pašnekovė, „tada prasidėjo baisiausios dienos gyvenime“.

Nors apie medikų darbą Ingrida pokalbio metu labai neišsiplėtė, tačiau pasakojo, kad kadangi mamai ėmė tirpti galūnės, ligoninėje dirbę rezidentai buvo įsitikinę, kad tai – insultas, o ne traumos padarinys.

„Ketvirtą kartą mamą parvežus diagnozei tikslinti į ligoninę, penktąją dieną po traumos grįžus į ligoninę išsireikalavau, kad ją paguldytų klinikose. Ten atsirado kažkoks normalus medikas, kuris sakė, prie ko čia insultas, jei patirta trauma. Tada buvo dar kartą atlikta galvos ir kaklo tomografiją, medikai pamatė, kad yra vidinė kaklo hematoma, kurios iki tol nebuvo pastebėję.

Tada paaiškėjo, kad yra prasidėjęs vidinis kraujavimas. Man pranešė, kad vakare bus daroma skubi operacija, o mane apie 21 valandą išsiuntė namo. Vėliau paaiškėjo, kad operaciją medikai atidėjo iki ryto, o ryte atėjo slaugė apversti mamą ant kito šono ir vertimo metu mama nustojo kvėpuoti. Visa tai man nuoširdžiai papasakojo rezidentas, kuris buvo šoke, nes kalbėjau su juo anksti ryte, po mamos mirties praėjus pusvalandžiui.

Vėliau išrašuose buvo pranešta, kad jei nebūtų buvę smūgio, nebūtų buvę tokios pasekmės. Teismo medicinos ekspertizė nustatė, kad medikai elgėsi pagal algoritmus ir jokių klaidų nepadarė“, – pasakojo ji.

Prasidėjo ikiteisminis procesas, vėliau – teisminio proceso pradžia

Tokia staigi ir netikėta mylimos Eugenijos mirtis sukrėtė visą šeimą. Ingrida neslėpė, kad tą laiką po netikėtos mamos mirties prisimena kaip košmarą.

„Aš pusmetį buvau iškritusi iš visko. Atsisėsdavau prie kompiuterio dirbti ir žiūrėdavau į vieną tašką. Mano pajėgumai buvo tokie, kad išvirdavau sriubos ir išeidavau su šeima pasivaikščioti. Paskui supratau, kad man reikia pagalbos ir kreipiausi į medikus.

Supratau, kad situacijos padariniai man aiškūs – mano veikla sustojo, verslas nusirito į minusą, visa tai atnešė milžinišką rezonansą. Kas už tai turi šią akimirką atsakyti?“ – klausė Ingrida.

Pasak jos, mamą partrenkęs paspirtukininkas po nelaimės nei Ingridos, nei jos artimųjų neieškojo, o susisiekė tik tada, kai tyrimas jį pripažino kaltu.

„Jis susirado advokatą, kuris galimai jį paprotino atsiprašyti, pripažinti kaltę“, – pasakojo pašnekovė.

Ingrida aiškino, kad paskutiniame teismo posėdyje nuskambėjo verdiktas – kadangi paspirtuką vairavęs vyras atsiprašė, jam buvo skirta piniginė bauda, su kuria jis nesutiko ir pateikė apeliacinį skundą.

Mamos mirtis paragino problemą kelti aikštėn

Ingrida neslėpė, kad po skausmingos patirties jai svarbu įprasminti mamos netektį, dėl to ji garsiai kalba apie nelaimę. Pasak jos, situacija vertė susimąstyti apie elektrinių paspirtukų buvimą mieste – turbūt ne pro vieną žmogų yra prašvilpęs dideliu greičiu lekiantis paspirtukas, kuris sukėlė nesaugumą.

„Man tada iškilo klausimas, kokią atsakomybę neša verslas. Ką mes kalbame apie socialinę verslo atsakomybę, jeigu jiems absoliučiai neįdomu, kokias pasekmes neša įrenginiai, kurie yra į gatvę išmetami greitam pinigų darymui. Suprantu, kad siekia pelno, bet kokia to kaina?

Suprantu, kad nėra pakankamai įstatymų reglamentų, kurie užtikrintų saugumą. Žinoma, sumažino leidžiamą greitį, sumažino galingumą, bet akivaizdu, kad jų nepakanka. Kodėl? Žmonės vis tiek išlieka neatsakingi, tokie jie sutvėrimai, ne visi turi atsakomybės jausmą“, – garsiai problemą įvardijo ji.

Anot Ingridos, nė vienas iš elektrinių paspirtukų neturi savo transporto priemonės numerio, tad susidūrus pėsčiajam ir elektriniam paspirtukui – žmogaus identifikuoti neįmanoma.

„Mes turime didelio galingumo, labai greitas metalines priemones, kurios gali stipriai trenktis, atnešti pasekmes tiek vairuotojams, tiek praeiviams. Kodėl tie dalykai pas mus yra gatvėse? Jei norime, kad būtų žaliųjų miestų strategijos plėtra, uždėkime jiems numerius.

Jeigu vairuotojai neklauso, važinėja neleistinose vietose, pripažinkime, kad tai ne pėsčiųjų dalies objektas, tegul keliauja į gatvę, kaip visos transporto priemonės“, – siūlė ji.

Turi pasiūlymų elektrinių paspirtukų įmonei

Pasak Ingridos, elektrinis paspirtukas, kuriuo važiavo jos mamą partrenkęs vyras, priklausė įmonei „Bolt“. Ji pasakojo, kad prašė teismo įtraukti įmonę kaip atsakovus, tačiau teismas nematė preteksto to padaryti.

Pasak jos, praktika, kuria buvo remtasi, buvo beveik dešimties metų senumo. Vis tik per tą laiką mikrojudumo priemonių galios parametrai bei gausa šaligatviuose yra pasikeitusi.

„Man įdomu, kodėl „Bolt“ daro tik tai, ką liepia įstatymai, kodėl jie nejaučia atsakomybės už tai, kokias pasekmes atneša šios nekoordinuotos transporto priemonės.

Gal galima padaryti žemėlapius, kur yra važiuojamos, kur nevažiuojamos zonos? Juk kai buvo NATO susirinkimas, buvo žemėlapis, rodantis, kad negali į senamiestį įvažiuoti paspirtuku, nes paspirtukas tiesiog nustoja važiavęs. Vadinasi, taip padaryti galima.

Arba, pavyzdžiui, mes su šeima dažnai nuomojamės automobilius. Tik vyras pabando greičiau važiuoti – iškart žinutės ir skambučiai, kad jeigu darkart taip padarysite, tai iškart bus blokuojama paskyra.

Jiems niekas neliepia to daryti, bet vienos įmonės suinteresuotos, kad žmonės nedarytų nesąmonių, o kitos ne“, – nuomone dalijosi pašnekovė.

Pasak jos, mamos mirtis liudija apie tai, kad šiai problemai akivaizdžiai skiriama per mažai dėmesio. Anot jos, kiekvienas atsakingas verslas turėtų atkreipti dėmesį į šiuos klausimus.

„Kodėl, jeigu norite uždirbti, negalvojate apie pasekmes? Kokiomis sąlygomis jūsų priemonės egzistuoja? Juk be to, kad žūsta žmogus ir atneša milžinišką skausmą artimiesiems, rezonansas vyksta didelis…

Dėl to dabar visus tuos, kurie nukentėjo nuo paspirtukų, kviečiu susisiekti su manimi  „Facebook“ platformoje, nes kartu, o ne po vieną galime būti išgirsti įstatymų leidėjų ir mikrojudumo priemonių nuomos kompanijų pažadinant pilietinę atsakomybę už vienas kitą ir taip nors kiek suteikiant mūsų skausmui prasmės“, – paaiškino ir baigė pokalbį ji.

„Bolt“ įmonės komentaras

Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su įmone „Bolt“ dėl komentaro. Jį pateikė Benas Jurlovas, „Bolt“ mikrojudumo paslaugų vadovas:

„Reiškiame nuoširdžią užuojautą žuvusiosios artimiesiems. Kiekvieną incidentą, nutikusį su „Bolt“ paspirtukais, vertiname itin rimtai.

Maksimalus „Bolt“ paspirtukų greitis Lietuvoje yra apribotas iki 20 km/val.; „Bolt“ paspirtukais didesniu greičiu važiuoti galimybės nėra. Be to, tam tikrose miestų zonose taikomi papildomi greičio ribojimai iki 17, 15, ar 12 km/val., priklausomai nuo miesto vietos ir susitarimo su savivaldybe.

„Bolt“ rūpinasi paspirtukų technine būkle – reguliariai atliekame paspirtukų apžiūras, techninius patikrinimus ir darome viską, kad paspirtukai būtų saugūs naudoti. Lietuvoje naudojamų „Bolt“ paspirtukų galia neviršija 1 kW.

Vis dėlto, kaip ir naudojant bet kurią kitą transporto priemonę, visada išlieka žmogiškasis veiksnys, todėl incidentai gali įvykti dėl naudotojo klaidos.

Programėlėje „Bolt“ pateikiamos pagrindinės saugaus važiavimo taisyklės ir rekomendacijos bei raginama jų laikytis, apie saugaus elgesio eisme svarbą primename ir įvairiais kitais komunikacijos kanalais. 99,997 proc. kelionių „Bolt“ paspirtukais baigiasi be jokių incidentų, tačiau kiekvieną atvejį vertiname atsakingai ir nuolat tobuliname saugumą užtikrinančius sprendimus.

Lietuvoje paspirtukų naudotojai yra apdrausti – tai papildoma saugumo priemonė, kurią taikome savo iniciatyva. Apdrausti paties naudotojo sužalojimai, paspirtuko vairuotojo civilinė atsakomybė tretiesiems asmenims, trečiųjų asmenų kūno sužalojimai, žala trečiųjų asmenų turtui, teisinės išlaidos, tam tikrais atvejais – ir neturtinė žala. 

Nuolat palaikome dialogą su savivaldybėmis, policija ir kitomis institucijomis siekdami, kad dalijimosi mikrojudumo priemonėmis sprendimai miestuose būtų kuo saugesni.“