Dėl triukšmo melžiant karves prireikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties

Lietuvoje ką tik priimtas neskundžiamas teismo sprendimas atvėsins savo vizijas kaimui bandančių primesti buvusių miestiečių emocijas. O ūkininkų šeima dabar, matyt, galės išsivaduoti nuo košmaro, kai einant melžti savo karvių už nugaros išdygdavo protokolą pasiruošę surašyti policininkai.

Nesutiko mokėti baudos

Dar neseniai stebėdavomės kurioziniais atvejais Vakarų Europoje, kai apsigyvenę kaime buvę miestiečiai bandydavo bylinėtis su vietos gyventojais dėl anksti ryte giedančių gaidžių, žąsų ar ančių gagenimo, piktindavosi dėl žemės ūkio technikos burzgesio ar mėšlo kvapo. Prancūzijoje dėl to pernai net teko priimti įstatymą, padedantį ginti tradicinį kaimo gyvenimo būdą.

Europietiškos naujųjų kaimiečių „mados” pasiekė ir mus. Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) paskutinę spalio dieną paskelbta nutartis pradžiugino mūsų žemdirbius – paaiškėjo, kad melžimo aparato skleidžiamas garsas karvių melžimo metu nelaikytinas viešosios rimties trikdymu.

Šio sprendimo labai laukė Utenos rajone, šalia Kuktiškių nedidelę pieninių karvių bandą laikanti pensinio amžiaus Anelės ir Valenco Kaškevičių šeima. Administracinio nusižengimo byloje vyras pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 488 straipsnio 1 dalį policijos buvo nubaustas 20 eurų bauda už tai, kad pernai gegužės 11 d. apie 6.10 val. šalia kaimynų namo, savo ganykloje, melžė karves melžimo aparatu, kuris kėlė garsų triukšmą, ir taip esą trikdė viešąją rimtį.

Ūkininkai galėjo susimokėti baudą, bet nematė prasmės. Pardavę karvę bei veršį jie pasisamdė advokatą ir pradėjo teismų maratoną.

Melžimo triukšmas – ne švilpimas

Kaip nurodė LAT, V.Kaškevičiaus advokatas prašė panaikinti pirmiau bylą nagrinėjusių teismų nutartis, kuriomis paliktas galioti policijos nutarimas nubausti ūkininką. Gynėjas argumentavo tuo, kad ūkinė veikla dėl skleidžiamo triukšmo yra reguliuojama Triukšmo valdymo įstatymu, o už šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą atsakomybė nustatyta ANK 48 straipsnyje.

LAT nutartyje pažymėjo, kad viešąją rimtį trikdyti galima šauksmais, švilpimu, garsiu dainavimu arba grojimu muzikos instrumentais ir kt. Teismas konstatavo, kad karvių melžimas aparatu nepatenka į tokių veiksmų sritį, nes ši veikla, būdinga kaimiškoms gyvenvietėms, ji taip pat nepriskiriama kitiems triukšmą keliantiems veiksmams, kuriais yra trikdoma žmonių ramybė, poilsis ar darbas.

Vis dėlto teismas pažymėjo ir tai, kad jei, pavyzdžiui, naktį melžimo aparatas būtų įjungiamas siekiant ne pamelžti karves, šis veiksmas galėtų būti laikomas triukšmu. LAT nurodė, kad nėra galimybės ūkininko veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį, nurodė, nes įvykio dieną nebuvo nustatyta, ar aparato skleidžiamas triukšmas viršijo ribas.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Svajojo apie ramybę

Po nutarties paskelbimo A.Kaškevičienė „Vakaro žinioms” neskubėjo džiūgauti: „Esame patenkinti, bet laukiame dar vieno LAT posėdžio dėl kitos skirtos 50 eurų baudos. Tuomet būtų galima atsikvėpti.”

Šios šeimos istoriją pernai plačiai paviešino Žemės ūkio rūmai. Kaip buvo skelbta, per 30 metų ūkininkaujantys Kaškevičiai gerai sugyveno su kaimynu Kuktiškėse, tačiau šis prieš kelerius metus pardavė savo sodybą. Ją nusipirko jauni žmonės iš Utenos. Su jais ir kilo konfliktas dėl melžimo įrangos burzgesio ganykloje. Ūkininkai karves melžia apie 6 val., joms nepasakysi palaukti.

Naujoji kaimynė neslėpė, kad kreipėsi į policiją: „Įsigijome sodybą tikėdamiesi ramybės, tylos, o štai kas nutiko. Esame miesto žmonės, miegame iki 7 val. ryto, o savaitgaliais norime pailsėti net ilgiau, todėl ir norime, kad kaimynai laikytųsi įstatymų.”

Kaip tuomet ji tvirtino, Kaškevičiai šeimai sugadino atostogas: „Pandemija, niekur negali išvažiuoti, todėl atostogavome namuose, o čia nuo ankstyvo ryto – triukšmas!”

Melžė prie policininkų

Kai ūkininkai išgindavo karves į ganyklas, policija sulaukdavo skambučio apie triukšmą. Kaškevičiai dar melždavo gyvulius, o pareigūnai jau laukdavo prie ganyklos tvoros.

„Buvome lyg po padidinamuoju stiklu. Policija labai uoliai dirbo, bet į vienus vartus. Mums aiškino, kad pasitrauktume, išeitume kitur. Gyvename miestelyje. Atvažiuojame iš laukų, o gatvėje stovi policininkai ir surašinėja protokolą. Kaip jaustis? Sveikata buvo pašlijusi, teko gerti vaistus. Važiuoji į laukus ir gręžiojiesi, ar pareigūnai nestovi už nugaros. Juokaudavome, kad šiandien jie nepadėjo karvių melžti”, – „Vakaro žinioms” prisiminė A.Kaškevičienė.

Pasak ūkininkė, ši situacija ne vien jų šeimos – tai Lietuvos problema: „Apsigyvena kaime žemelės nedirbantis miestietis ir tuomet jam viskas kliūva. Ne vienas kaimietis man sakė, kad ateina iš miesto jauni žmonės – „baisūs ponai”. Blogiausia yra pažeminimas. Jau ir taip tas kaimiečio darbas yra juodas, paskui gyvulio uodegą.”

Komentuoja Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius:

Daug kas norėtų būti pasaulio bamba, bet visų teisės vienodos. Jei pasirinkai gyvenamąją vietą, tai turėtum prie jos prisitaikyti. Tradicinė žemdirbių veikla kaime negali būti stabdoma dėl to, kad šiose teritorijose pradeda gyventi žmonės, nepratę prie kaimo kvapo ar triukšmo. Tuomet jiems norisi apriboti seniai čia dirbančių žmonių gyvenimą.

Gal tikisi čia tik miško, gėlių kvapo, paukštelių čiulbėjimo, o išgirsta karvių baubimą, traktoriaus burzgesį, pajunta mėšlo kvapą. Šiuo metu bent Lietuvoje įsivaizduoti kaimo be žemės ūkio neįmanoma, tai pagrindinė pragyvenimo veikla. Taip buvo nuo seno. Negalima pažeisti vietos žmonių interesų. Be tų garsų ir kvapų kaimas mirtų.

Šis LAT pasisakymas formuoja teisinę praktiką, kuri panaši sprendžiant tokius konfliktus Vakarų Europos šalyse. Man smagu, kad Lietuva neišsiskyrė iš europinio konteksto. Gyvename permainų metu, ateityje mažės užsiimančių žemės ūkio veikla žmonių, bet jie gamins daugiau. Akivaizdu, kad kaime bus daugiau kitus darbus turinčių gyventojų. Po tokios LAT nutarties mažės tokių galimų konfliktų, nes gyventojams žmonėms taps aiškiau, kokios yra ribos

Šaltinis: respublika.lt