Lietuvai siūloma pensinį amžių ilginti iki 72 metų: gyventojai piktinasi – senjorai nusipelno bent trumpai pagyventi nemokamai

Prastėjant Lietuvos demografinei situacijai, ekspertai sako, kad ateityje mažės darbingo amžiaus žmonių, galinčių išlaikyti pensininkus. Sprendimo būdas – gerėjant gyvenimo kokybei, ilginti pensinį amžių, kuris, specialistų skaičiavimu, turėtų siekti 72 m. Patys gyventojai į tokius planus reaguoja nevienareikšmiškai. Vieni sako suprantantys, jog kitos išeities nėra, kiti tikina – senjorai nusipelno bent trumpam pagyventi nemokamai.

Visuomenei ir toliau senėjant, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) prognozuoja, kad ateityje 65 metų ir vyresnių žmonių bus dvigubai daugiau. Tai reiškia, jog padvigubės ir pensijos išmokų gavėjų, tačiau liks mažiau darbingo amžiaus žmonių, mokančių Gyventojų pajamų mokestį, kuriuo iš esmės finansuojama bendroji pensijos dalis.

Kaip vieną sprendimo būdų, Lietuvai siūloma ilginti pensinį amžių, nes tai leistų sulėtinti pensijos gavėjų skaičiaus augimą. Europos Komisijos (EK) skaičiavimu, pensinį amžių šalyje reikėtų ilginti iki 72 m.

LRT RADIJO kalbintas Vilniaus universiteto (VU) profesorius Teodoras Medaiskis sako, kad pensinio amžiaus ilginimas šiuo metu yra vienas pagrindinių būdų, kaip išspręsti pensijų mokėjimo problemą. Tik, pasak profesoriaus, tuo pačiu reikėtų užtikrinti ir tinkamas darbo bei įdarbinimo sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms.

„Gal ir būtų kitų išeičių, bet šita yra aiškiausia ir turbūt pati veiksmingiausia. Bet ją reikia remti kitomis įvairiomis priemonėmis ir daryti apgalvotai. Manyčiau, kad amžiaus riba turi būti paskelbta ir žinoma smarkiai iš anksto – kad jeigu jau didintume pensinį amžių virš 65 m., tai tai liestų dabartinius 50 m. amžiaus žmones“, – teigia profesorius.

EBPO atstovai atkreipia dėmesį į tai, kad tik pensinio amžiaus ilginimas problemos neišspręs. Jų teigimu, labai svarbu užtikrinti, kad ilgėtų sveiko gyvenimo trukmė, nes tokiu atveju net ir vyresni žmonės galėtų ilgiau išlikti darbingi ir sumažėtų anksčiau į pensiją išeinančių gyventojų skaičius.

LRT RADIJO kalbinti vilniečiai siūlymą ilginti pensinį amžių vertina skirtingai. Dalis sako, kad džiaugiasi išėję į pensiją ir dirbti ilgiau nenorėtų, kiti sako suprantantys, kad prastėjant demografinei situacijai, tai neišvengiama.

„Man neaktualu, o šiaip, kiek įmanoma, reikia tempti, ta prasme, neilginti. Bet jeigu nebus kaip, tai reikės ilginti, nes pasaulis eina link to“, – teigia vienas vyras.

„Man atrodo, palaipsniui reikėtų ilginti, kadangi ir žmonių mažėja Lietuvoje“, – jam antrina kitas vilnietis.

„Iš principo reikėtų [ilginti], bet asmeniškai nenorėčiau. Kad aš pati pensijoje ir labai džiaugiuosi, kad nedirbu ir kad nereikėjo iki 70 m. dirbti. Na, čia kaip kam, bet ekonomikai, žinoma, geriau, kad būtų ilgesnis tas pensinis amžius“, – sako viena moteris.

„Bet čia gi, žinokite, su sveikata neaišku kaip. Jeigu žmogus turi sveikatos, gali eiti dirbti, o jeigu ne, tai ne“, – tvirtina kita vilnietė.

„Nereikėtų [ilginti], reikėtų pagyventi nemokamai truputį dar, sulaukus pensijos“, – savo poziciją išsako kitas sostinės gyventojas.

Užtikrinti sklandų pensijų mokėjimą ateityje galima ne tik ilginant pensinį amžių. Portalui Delfi.lt „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė teigia – „vienas iš receptų, kaip padaryti, kad įmokų mokėtojų būtų daugiau, – didinti gimstamumą, tačiau rezultatą pamatysime po 30 metų ar vėliau, jeigu pasisektų“.

Dar viena priemonė, galinti atnešti efektyvių rezultatų, anot specialistės, yra skatinti darbingo amžiaus žmonių imigraciją. Visgi šis būdas gali prišaukti ir tam tikrų problemų. „Imigracija sukuria papildomą spaudimą sistemai, nes imigruojantys žmonės atsiveža ir šeimas, kurioms neretai reikia socialinės pagalbos ir kitų išlaidų“, – teigia J. Varanauskienė.

„Sodros“ direktorė nurodo ir dar vieną sprendimo būdą, kurio imasi ir kitos valstybės – papildomų finansavimo šaltinių ieškojimas. „Yra tokių valstybių, kurios jau kaupia rezervinį fondą demografinei duobei. Kitos valstybės ir Lietuva spaudimą nori mažinti, skatindamos privatų kaupimą, t. y., II pakopos pensijų programą“, – sako ji.

Nors kitų sprendimų yra, vis dėlto, anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, nuspręsti, kuris vienas iš jų būtų tinkamiausias – sunku.

„Manau, kad tai yra ateities diskusija. Ką mes dabar darome – mes dabar stengiamės „Sodros“ biudžetą projektuoti ne vieneriems metams į priekį, bet bent jau trims, ir atsakingai planuoti lėšas, kaupti toliau rezervą, kas yra ypatingai svarbu. Bet turėsime įvairiais diskusijas ir apie tai, kokio dydžio rezervo reikia valstybei, kaip jis turėtų būti toliau kaupiamas ir kitus dalykus“, – tvirtina M. Navickienė.

Šiuo metu Lietuvoje vyrų pensinis amžius siekia 64 m. ir 4 mėn., moterų – 63 m. ir 8 mėn. Planuojama, kad iki 2026 m. į pensiją visi išeitų sulaukę 65 m.

Šaltinis: LRT.LT