Dalis mūsų kairiųjų politikų Vyriausybei pirštu bado į maisto kainų tyrimą, atliktą Lenkijoje ir Vokietijoje. Ar toks tyrimas Lietuvoje padėtų, jei ne sumažinti, tai bent pristabdyti maisto kainų brangimą, LNK žurnalistas teiravosi „Creditinfo Lietuva“ Verslo strategijos ir plėtros vadovės, finansų analitikės Jekaterinos Rojakos.
– Kodėl maistas toliau brangsta?
– Visuomet norėtųsi pradėti naujus metus nuo kažkokių gerų naujienų ir tendencijų. Džiugu tai, kad infliacija pamažu pradeda slopti. Bet kalbant dėl maisto kainų, kurios sudaro maždaug penktadalį viso namų ūkio išlaidų, Lietuvoje, matyt, ir šiemet jos išliks tokios aukštos. Kokios racionalios to priežastys? Lietuvos maisto kainas veikia ne tik pasaulio rinkos, maisto kainų infliacija yra aukšta ir kitose valstybėse. Lietuvoje darbo užmokestis auga gerokai sparčiau nei kitose šalyse. Taigi tiek dujų, tiek energetikos kaina, tiek vidiniai veiksniai stumia maisto kainas aukštyn. Tiek pernai, tiek šiemet vidutinio lietuvio maisto krepšelis sudarys vis didesnę dalį. Dabar jis sudaro apie 19 proc. Pagal šį rodiklį mus lenkia Latvija. Latviai išleidžia apie 23,5 proc., o lyderė, ar greičiau antilyderė Europos Sąjungoje (ES) išlieka Rumunija, kur šis rodiklis siekia daugiau kaip 28 proc.
– Toje pačioje ES štai lenkai taiko nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maistui. Ispanija nuo sausio šį mokestį panaikino daliai maisto produktų taip pat. Lietuvos Vyriausybė maisto kainų klausimu nieko nedaro. Ar tikrai nieko ir negalime padaryti?
– Na, reikėtų pripažinti, kad tiek Ispanijoje, tiek ir Lenkijoje maisto kainos vis tiek auga. Ir tas poveikis PVM netaikymo yra labiau vienkartinis, nes daug lemia ir rinkos tendencijos. Iš pradžių, kai nustojamas taikyti PVM, dažnu atveju kainos sumažėja, bet jos vėliau pradeda augti dėl kitų veiksnių. O Ispanija taiko ne tik PVM nuolaidas maisto produktams, bet ir degalams. Tam tikrose degalinėse litras degalų kainuoja mažiau nei 1 eurą. Tokias kainas mes jau seniai pamiršome. Vėlgi tai yra tam tikri lokalūs sprendimai vyriausybių, kurios remia gyventojų perkamąją galią. Didžioji dalis euro zonos gyventojų pripažino, kad kylančios energijos kainos turi labai didelės įtakos jų perkamajai galiai.
– Štai dalis mūsų kairiųjų politikų Vyriausybei pirštu bado į maisto kainų tyrimą, atliktą Lenkijoje ir Vokietijoje. Jūsų, kaip ekonomistės vertinimu, ar reikalingas toks tyrimas, ar jis padėtų, jei ne sumažinti, tai bent pristabdyti maisto brangimą?
– Manau, būtina nuolat analizuoti kainas, ypač tokiu sudėtingu periodu, koks yra šiandien. Dėl tyrimo, tai jie užima nemažai laiko, todėl poveikis gyventojams gali būti pavėluotas. Tad tikslinga tokius tyrimus atlikti ne tik tada, kai kainos jau išauga. Tai rekomenduotina daryti reguliariai. Tarkim, lyginant kad ir su Baltijos valstybėmis, nepaisant didelio augimo visur, atskirų kategorijų kainos labai smarkiai skiriasi. Lietuva pasižymi labai aukštomis kainomis. Tą reikėtų pripažinti. Tai priklauso iš dalies ir nuo dujų kainų. Pavyzdžiui, duonos ir grūdų kainos Lietuvoje per metus išaugo 40 proc. Daugiau didėjo tik Vengrijoje – apie 42 proc. Tuo tarpu euro zonoje bendras rodiklis neviršijo 17 proc. Mėsos kainos irgi panašiai – 28 proc., kai tuo tarpu euro zonoje šis rodiklis perpus mažesnis. Pieno produktų ir kiaušinių – virš 50 proc. Toks didelis kainų augimas, žinoma, labai priverčia žmones veržtis diržus, nes tai mažina jų perkamąją galią.
– Iš tikrųjų kairieji politikai ir kalba apie tai. Štai Seimo narys Gintautas Paluckas viešai įvardijo matantis tam tikrų produktų sektoriaus tiekėjų ir pardavėjų polinkį į kartelinius susitarimus. Tai labai rimtas kaltinimas. Ar yra tam pagrindo?
– Manau, į šį klausimą galėtų atsakyti tik Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, atlikusi nuodugnų tyrimą. Reikia pripažinti, kad šiandien daugelis šalių susiduria su labai aukštomis kainomis, kurios formuojasi ir dėl pasaulinės rinkos tendencijų, ir dėl vidinių veiksnių.
Šaltinis: diena.lt
