Šiais laikais turbūt dažnas – tiek paauglys, tiek suaugęs – nepaleidžia iš rankų savo išmaniojo telefono net ir eidamas atlikti gamtinių reikalų. Pasak ekspertų, tai vienas iš penkių neigiamų įpročių, kurių vertėtų atsisakyti būnant vonios kambaryje.
Reguliarus vonios kambario valymas yra būtinas, tačiau dėl kai kurių savo įpročių galite netyčia po namus paskleisti dar daugiau mikrobų. Arizonos universiteto mikrobiologas ir profesorius dr. Charles’as Gerba „Health“ dalijasi dažniausiai pasitaikančiomis klaidomis, kurias ne vienas iš mūsų darome vonios / tualeto kambaryje, taip padidindami riziką užsikrėsti ir platinti mikrobus.
Klaida Nr.1: interneto naršymas tualete
Dažnas eidamas į tualetą pasiima ir savo telefoną: naršo po socialinius tinklus, skaito žinutes ir pan. Tai, pasak dr. Ch.Gerba, itin blogas įprotis ne tik dėl to, kad ten praleidžiate daugiau laiko, nei derėtų, bet labiausiai – dėl mikrobų, kurių vonios patalpoje yra daugiausia, jie nusėda ant paviršių, taip pat ir ant jūsų mobiliųjų telefonų, kuriuos po to glaudžiate sau prie veido.
Klaida Nr. 2: netinkamas rankų plovimas
Prof. dr. Ch.Gerba primena, jog rankų plovimas yra „ekonomiškiausias ir veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo susirgimų ir atsikratyti ant rankų esančių mikrobų“. Tačiau daugelis, ant jo, plauna jas netinkamai.
Įsitikinkite, kad plaunate rankas dideliu kiekiu šilto vandens su muilu bent 20–30 sekundžių. Nepamirškite ir panagių, nes tai vieta, kurioje labiausiai kaupiasi mikrobai.
Klaida Nr. 3: kieto muilo naudojimas
Kodėl nepatariama naudotis kieto muilo gabalėliu plaunant rankas? Pagrindinė priežastis, pasak mikrobiologo, yra ta, jog toks muilas „surenka bakterijas, ypač kai juo naudojasi bent keli asmenys. Tai puiki terpė mikrobams, kurias lengva platinti. Kiekvieną kartą, kai paimate muilo gabaliuką, daugiau mikrobų liečiasi su jūsų rankomis, nei jas išplaunate“. Todėl patariama naudotis tik skysto muilo priemonėmis, ypač viešose vietose.
Klaida Nr. 4: rankų dezinfekavimo priemonių ignoravimas
„Nors rankų dezinfekavimo priemonės nepakeis paties rankų plovimo, tačiau keli papurškimai ant rankų pasinaudojus tualetu gali labai padėti, apsisaugant nuo mikrobų“, – teigia dr. Ch.Gerba. Jis rekomenduoja naudoti tokias rankų dezinfekavimo priemones, kurios užtikrintų apsaugą net iki 24 valandų.
Klaida Nr. 5: naudojimasis vienu rankšluosčiu
Pasak mikrobiologo, vienkartiniai popieriniai rankšluosčiai viešuosiuose tualetuose geriau kontroliuoja mikrobų plitimą nei medžiaginiai rankšluosčiai, kuriuos dažnas vis dar naudoja namuose. Jei neturite galimybės kasdien namie naudotis popieriniais (arba jų atsisakote tvarumo sumetimais), patartina bent atkreipti dėmesį į tai, kaip dažnai keičiate medžiaginius rankšluosčius, skirtus rankoms ir veidui, o gal tuo pačiu rankšluosčiu naudojasi visi šeimos nariai? Juos reikėtų skalbti bent kartą per savaitę, o jei namuose yra mažų vaikų – dažniau.
Beje, kalbant apie rankų džiovintuvus viešuose tualetuose, pasirodo, jie nėra patys higieniškiausi. Konektikuto universiteto atliktas tyrimas parodė, jog tokie džiovintuvai paskleidžia bakterijų ne tik ant švarių jūsų rankų, bet ir po visą patalpą. Todėl geriausia arba visai jais nesinaudoti, arba po to dezinfekuoti rankas (nedidelės talpos rankų dezinfekavimo priemonę visuomet nešiokitės savo rankinėje).
Parengta pagal: Health.com
