Stebint NATO viršūnių susitikimo užkulisius net pyktis užvirė: „Kiek gi galima“

Pastarosiomis dienomis viso pasaulio žvilgsnis nukrypo į Lietuvą. Galingiausi planetos vadovai susitiko MŪSŲ šalyje. Kaip toje Marijono Mikutavičiaus dainoje – mes per vieną naktį dideli užaugom!

Lietuvos vardas skiemenuojamas įvairiausiomis pasaulio kalbomis. Su plojimais pasitinkami galingiausių valstybių lyderiai.

O mūsų krašte aptarinėjami ne tik jų politiniai sprendimai, bet ir politikų bei jų antrųjų pusių stiliukas. Interneto platybės net įkaitusios nuo diskusijų, pirštu tik baksnoja, kas, kur ir su kuo pasirodė, kaip apsirengę buvo.

Fotografų objektyvų taikinyje atsidūrė NATO viršūnių susitikimo šeimininkas, visus pasaulio lyderius su šypsena pasitikęs mūsų prezidentas Gitanas Nausėda bei jo žmona.

Ir, kaip jūs manote, kas mūsų tautiečiams labiausiai užkliuvo? Ogi mūsų pirmosios poros, net ir premjerės apranga, kelnės, suknelės, šukuosenos.

Juokiasi ir šaiposi tautiečiai, netgi, žiūriu, žinomi veidai nesusilaiko ir pila kritiką, kaip blogai mūsų pirmoji ponia apsirėdžiusi, kaip susišukavusi. Kažkas net nacionaline nelaime jos įvaizdį pavadino. Visko nenoriu net cituoti, nes manau, kad tai nemalonu.

Net pyktis užvirė, žinokit. Kiek galima menkinti ir trypti savus?

Kažkaip man šioje vietoje atrodo, kad čia jau perlenkta lazda. Dėl skonio nesiginčijama, tai viena. Suprantu, jei tai būtų argumentuota profesionalių stilistų kritika, bet tos savamokslių internautų patyčios ir pašaipos man atrodo taip žema.

Kodėl mes vis dar esame tokia tauta, kuri bet kokioje situacijoje ne palaiko, bet murkdo savus į purvą? Juk ne kostiumėlio sukirpimas pasaulio kontekste dabar aktualus. Kitų politikų žmonos, kiek mačiau, apskritai net nepataikė į oficialų aprangos kodą. Bet nė vienam jų atstovaujamos šalies piliečiui, atrodo, skudurai visai nerūpi. Visi susitelkę į kitus dalykus,

Svarbu jų išreiškiama pozicija, etiketas, manieros, bendravimo kultūra, užsienio kalbos žinios, erudicija, asmenybės šviesa ir charizma. O mes, deja, niekaip neužaugam ir vis tiek toliau skudurų nematom.

Ir ne, aš nesu mūsų prezidento šalininkė, balsavau ne už jį. Bet esu tikra, kad kaip tik dabar yra tas momentas, kai privalome būti vieningi ir pademonstruoti solidarumą su savo tautos atstovais, palaikyti savus ir pasidžiaugti, kad nors ir maži, bet esame matomi, esame svarbūs. Esame lygiaverčiai sėdėti prie vieno stalo su Amerika, Jungtine Karalyste, Prancūzija ir kitomis pasaulio lyderėmis. Tai svarbiausia! O ne kokį senamadišką kaklaraištį ryši prezidentas!

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį aktualu.com neatsako.