Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo neeilinę bylą, kurioje sostinės gyventojas Jurijus Kurbatovas buvo kaltinamas žiauriu elgesiu su gyvūnu, o galiausiai ir nuteistas.
Vyras, smarkiai pavartojęs alkoholio, išėjęs į trečiame aukšte esantį daugiabučio buto balkoną, už sprando paėmęs namuose su drauge augintą šuniuką, sviedė į tolį, kol šuniukas trenkėsi į betoninę kelio dangą ir cypė iš skausmo.
Kraupus vakaras
Įvykio tyrimo metu nustatyta, kad vilnietis 2023 m. kovo 28 dieną tyčia, be jokios pateisinamos priežasties iš trečiame aukšte esančio daugiabučio namo buto balkono išmetė tuometei draugei J. S. priklausantį gyvūną – šunį.
Šuniukui dėl smūgio atsitrenkus į betoninę dangą buvo padaryta dubens-pilvo srities trauma (lūžęs gaktikaulis), vidaus organų sumušimai, šlapimo pūslės, šlaplės pažeidimas, dėl ko kilo kraujavimas į šlapimo takus, padarytos hematomos bei daugybiniai nubrozdinimai.
J. Kurbatovas anksčiau jau buvo teistas du kartus. Pirmą kartą 2020 metais už fizinio skausmo sukėlimą, antrą kartą tais pačiais metais už nesunkų sveikatos sutrikdymą artimajam.
Matė, kaip mosikavosi su šuniuku rankoje
Liudytoja G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tą vakarą ji išlipo stotelėje netoli įvykio vietos ir pradėjo eiti priešinga kryptimi nuo Vilniaus autobusų stoties link dėvėtų rūbų parduotuvės „Humana“.
Einant gatve ji išgirdo, kaip kažkoks nepažįstamas vyras garsiai šaukia pro namo balkoną, esantį kitoje pusėje kelio. Atsisukusi pamatė, kad trečio aukšto balkone stovi nepažįstamas vyras ir laiko mažą juodos spalvos šuniuką viena ranka, paėmęs už sprando.
Moteris, per daug nesureikšmindama matyto vaizdo, nusisuko. Atsisuko antrą kartą, kai išgirdo kažką nukritus ant kelio. Pamatė, kad tai jos matytas šuniukas, kurį balkone laikė nepažįstamas vyriškis.
Kadangi šuniukas buvo nukritęs jos kelio pusėje, moteris pamanė, kad J. Kurbatovas šuniuką ne paleido iš trečio aukšto, tačiau jį sviedė mesdamas tolyn.
Šuniukas, liudytojų teigimu, iš skausmo cypė, buvo visiškai sutrikęs, šiepė dantis ir neprisileido gatvėje praeivių, bandė šliaužti į kitą gatvės pusę, aplinkui telkšojo kraujo balos.
J. Kurbatovo draugė nė neabejojo, kad tai jo darbas
Šuniuko savininkė J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji anksčiau gyveno su J. Kurbatovu, tačiau šiuo metu jie yra jau išsiskyrę. Kartu nebegyvena maždaug nuo to laiko, kai jos šuniukas buvo išmestas pro balkoną.
Kaip teismui teigė moteris, įvykio dieną pas J. Kurbatovą atėjo draugas. Kai J. S. jį pamatė, iš karto susiruošė ir išėjo iš namų, kadangi žinojo, kad vėl prasidės alkoholio vartojimas nuo pat ryto ir nenorėjo to matyti. Šuniuką paliko namie.
Pabuvusi mieste ji nusprendė grįžti namo, tačiau durys buvo užrakintos ir niekas neįleido, todėl vėl laiką leido mieste.
J. S. teismui sakė, kad mieste jai pasidarė bloga, todėl atvažiavusi greitoji pagalba patikrino jos būklę, o tuomet sulaukė ir pravažiuojančių pro šalį policijos pareigūnų dėmesio, kurie, kaip spėjo moteris, iš apibūdinimo ją atpažino, nes klausė, ar turi šuniuką ir ar gyvena įvykio gatvėje.
Moteris, tik išgirdusi, kad šuniukas buvo išmestas pro balkoną, suprato, kad niekas kitas to padaryti negalėjo, nes žinojo, jog jos sugyventinis išgėręs visai savęs nekontroliuoja.
Kai sekančią dieną J. S. grįžo į tuo metu dar buvusius namus ir paklausė J. Kurbatovo, kuo dėtas šuniukas, kodėl jį išmetė, jis nieko neatsakė, tik nusijuokė, kas dar labiau paskatino moterį įtarti, jog šuniuką pro balkoną išmetė tikrai jis.
Girtas vakarėlis baigėsi mirtimi
J. Kurbatovas teisme kaltę pripažino visiškai ir, duodamas parodymus pasakė, kad tuo metu vartojo daug alkoholio, todėl veikos aplinkybių beveik nepamena.
Pamena, kad stovėdamas balkone laikė J. S. šunį, kuris po to atsidūrė ant asfalto. Sutiko su pro šalį ėjusios liudytojos G. L. parodymais, kad šunį galėjo išmesti tyčia, nes tuo metu buvo labai girtas. Tikino, kad gaila šuns, dėl savo veikos labai gailisi.
Teismas padarė kategorišką išvadą, kad J. Kurbatovas J. S. priklausiusį šunį išmetė pro langą ir tai padarė tyčia. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir iš šuniuką po įvykio globojusios veterinarijos klinikos pateiktų išvadų matyti, kad šuniukas ant kojų nestovėjo, nevalingai šlapinosi ir tuštinosi, klinika nustatė stuburo ir šlaplės pažeidimus, augintinis nevalgė. Šuniukas po įvykio buvo gydytas dar kelis mėnesius, tačiau neišgyveno.
Ne pirmas teistumo rodo
J. Kurbatovas praeityje ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus, šį nusikaltimą padarė greitai po to, kai pasibaigė probacijos terminas (buvo prižiūrimas lygtinio paleidimo metu, laisvės atėmimo bausmę atliko už smurtinius nusikaltimus).
Teismas dėl šuniuko mirties J. Kurbatovą pripažino kaltu ir skyrė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau dėl aktyvių kaltinamojo pastangų integruotis į visuomenę ir ieškotis darbo atidėjo bausmės vykdymą vieneriems metams, įpareigojo bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių vaistų.
Taip pat teismas, prašomas visą gydymo laikotarpį šuniuką globojusios veterinarijos klinikos, J. Kurbatovui priteisė sumokėti 295,34 eurų turtinės žalos atlyginimą.
