Kol kai kurios ES šalys jau įvedinėja privalomus skiepus, Lietuvoje svarstoma, kaip skatinti žmones pasiskiepyti. Tarp pasiūlymų – neskiepytiems nemokėti nedarbo draudimo išmokų arba nedarbingumo pašalpų, o pensijas išduoti tik su galimybių pasu.
Trečiadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen užsiminė, kad visos Europos Sąjungos šalių vyriausybės turėtų „pagalvoti apie privalomą vakcinaciją“ nuo Covid-19, nes trečdalis bendrijos gyventojų vis dar nepasiskiepiję.
Кеlios valstybės jau ėmėsi žingsnių: Austrija nuo vasario 1 įveda privalomą skiepijimą visiems. Privalomą skiepijimą ketina svarstyti Vokietijos parlamentas. Graikijoje skiepai privalomi visiems vyresniems nei 60 metų gyventojams, priešingu atveju kas mėnesį teks mokėti 100 eurų baudas.
Prancūzijoje nuo sausio 15 COVID-19 pažymėjimai nebegalios neturintiems nustatytu laiku gauto trečiojo skiepo. Latvija suteikė teisę darbdaviams atleisti darbuotojus, kurie iki spalio 1 negavę COVID-19 sertifikato, taip pat įvedė privalomą vakcinaciją kai kurių sričių darbuotojams.
Lietuvoje įteisintas testų apmokestinimas kai kurių sričių darbuotojams. Nuo gruodžio 1 atsisakantieji skiepytis sveikatos priežiūros, švietimo, vaistinių, krovinių pervežimo, viešojo transporto ir maitinimo įstaigų, laisvalaikio ar pramogų paslaugų teikimo, prekybos, gamybos įmonių, socialiniai darbuotojai nebegali testuotis už mokesčių mokėtojų pinigus. Jie privalės iš savo lėšų testuotis maždaug kas savaitę.
Mobilieji punktai nesiskiepijusių nebetestuoja, o privačių klinikų kainoraščiuose testų kainos svyruoja nuo 20 iki 40 eurų. Šias išlaidas panorėjęs gali užsikrauti ir darbdavys.
Profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė aiškina, kad didžiuosiuose miestuose yra didesnės galimybės atlikti testą privačiai, tačiau periferijoje paslauga nėra lengvai prieinama.
Inga Ruginienė / D. Umbraso/LRT nuotr.
„Tai akivaizdu, kad kažkas su sistema vyksta nelabai gerai, ir klausimas, kodėl mes turime tik kelias patvirtintas įstaigas, kurios gali atlikti testus, kodėl mūsų poliklinikos to neatlieka?“ – svarsto ji.
Pasak I. Ruginienės, priversti testuotis savo sąskaita žmonės ieškos nesąžiningų būdų sutaupyti, pavyzdžiui, registruotis nemokamam testui pranešę apie koronaviruso simptomus ar deklaravę neva suplanuotą kelionę į užsienį.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Monika Girdvainytė ragina taip nesivarginti: „Tie asmenys, kurie registruojasi tyrimui ir nurodo, kad jie turi kovido simptomų, jiems yra privaloma izoliacija. Tai jie galėtų sulaukti patikrinimų ir dėl to neturėtų piktnaudžiauti. Taip pat tiems asmenims, kurie vyksta į užsienį, galimybė atlikti nemokamai tyrimus buvo panaikinta gruodžio 1 d.“
Nei profesinės sąjungos, nei patys darbdaviai negali tiksliai pasakyti, kiek darbuotojų turės mokėti už testus. Manoma, kad kol kas naujoji tvarka palies nedidelį skaičių darbuotojų, tačiau po mėnesio kito vaizdas gali keistis.
„Mes visi, netgi pasiskiepiję, po 7 mėnesių būsim ties pasirinkimo riba, ar rinktis trečią skiepą, ar testuotis už savo pinigus. Tai va tada, matyt, pamatysime, kiek, kokia ta žmonių grupė bus“, – sako I. Ruginienė.
COVID-19 testavimas / BNS nuotr.
Pasak profesinių sąjungų, dalis žmonių paprasčiausiai mes darbą, galbūt nueis į šešėlį. Darbdavių atstovai grasina inicijuosią įstatymo pataisas, kad atsisakantys ir skiepytis, ir profilaktiškai testuotis prarastų nedarbo draudimo išmoką – esą valstybė šiuo atveju turėtų elgtis kaip tėvai, besirūpinantys nepaklusnių vaikų gerove.
„Klausimas – kaip elgsis valstybė. Jeigu jinai pataikaus, tenkins žmonių norus, tai čia kaip šeimoje kaip yra, kai tėvai tenkina vaiko norus, bet ne poreikius, tai tas vaikas toks ir išauga. Jis visada nori kažko vis daugiau, pats nesupranta, kas yra pareiga. Jis žino, kas yra noras“, – aiškina Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Mindaugas Lingė ramina: apie tokias priemones nėra nė kalbos.
„Kalbame apie draudimo rūšį, kuri grįsta įmokomis, ir išmokas žmonės gauna įgiję teisę su viena vienintele sąlyga: turėti bedarbio statusą, – sako jis. – O bedarbio statusas įgyjamas paprasčiausiu būdu, t. y., 30 mėnesių laikotarpyje turi būt dirbęs 12 mėnesių. Tai vienintelė sąlyga, jokių išimčių bendrąja prasme mes neturime.“
Mindaugas Lingė / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Pasak M. Lingės, gali būti grįžta prie įstatymo pataisų, kuriomis numatoma, kad nesiskiepiję nuo COVID-19 ir juo susirgę prarastų nedarbingumo pašalpą. Visgi tokią nuostatą kritiškai vertino kai kurie konstitucinės teisės ekspertai.
Už socialinius reikalus atsakingo parlamentinio komiteto pirmininkas tikina, kad ši išmoka nėra besąlygiška, ir vardija tris sąlygas, kada ji prarandama.
„Kai darydamas nusikalstamą veiklą žmogus laikinai netenka darbo; susižaloja pats sveikatą sąmoningai ar apsimesdamas sergančiu. Na ir trečioji sąlyga – tai kai neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, – paaiškina M. Lingė. – Tai šitoje vietoje tikrai yra diskutuota ir pagrįsta, kai dėl epidemiologinės situacijos, jeigu žmogus nesiskiepytų, kai yra galimybės, yra vakcinos, jisai nesisaugo epidemijos laikotarpiu, galėtų būti tokia adekvati priemonė nemokėti ligos išmokos.“
Nepriklausomu rizikos valdymo analitiku prisistatantis Šarūnas Andriukaitis-Sutkus siūlo ne mažiau drastišką sprendimą, kaip išnaudoti Galimybių pasą, skatinant pensininkus skiepytis ar bent profilaktiškai testuotis.
„Valstybė moka iš tikrųjų jiems pensiją ir valstybė nustato tos pensijos išsiėmimo sąlygas. Viena iš sąlygų galėtų būti – turėti galiojantį Galimybių pasą. Tą pasą galima gauti tiek pasiskiepijus, tiek prasitestavus, tiek turint antikūnių“, – siūlo Š. Andriukaitis-Sutkus.
Vis dėlto M. Lingė tokius pasiūlymus vertina skeptiškai. „Kalbame apie vieninteles žmonių realias pajamas, kur vyresni žmonės gali gauti pajamas. Tai šitos priemonės prilyginamos tikrai kraštutinėms. Yra galybė dar neišbandytų priemonių“, – sako jis.
Akivaizdu, kai už testus tenka mokėti patiems, atliekamų testų per parą sumažėjo. Pirmą dieną maždaug 4 tūkst., o šeštadienį jau ir visais 10 tūkst.
Šaltinis: LRT.LT
