Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė, kad Lietuvoje užfiksuoti pirmieji du omikron atmainos atvejai. Mokslininkų teigimu, apie šią atmainą dar žinome per mažai, taip pat apie jos keliamą pavojų žmogaus gyvybei.
Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininkas Gytis Dudas tvirtina, kad nėra iki galo aišku, kokia pavojinga yra omikron atmaina. Tačiau jis neabejoja, kad daugiau negu anksčiau sirgs imunizuoti žmonės.
„Dėl pavojingumo, nėra iki galo aišku. Daugelyje šalių, kuriose pasirodė omikron atmaina, atvejų skaičius kyla labai greitai, dvigubėjimo periodas yra kas 2–3 dienas, tai yra itin greitas kilimas. Tačiau prieš įvertinant keliamą grėsmę, reikia išsiaiškinti, kiek vidutiniškai žmonių gula į ligonines susirgusių šia atmaina.
Bet kokiu būdu imunizuotiems žmonėms tikimybė užsikrėsti didėja, palyginti su užsikrėtimais kitomis atmainomis. Todėl tampa aišku, kad ganėtinai didelę atvejų dalį sudarys skiepyti žmonės“, – sako mokslininkas.
Jis priduria, kad remiantis Pietų Afrikos Respublikos duomenimis, imunizuotiems, tačiau omikron atmaina užsikrėtusiems žmonėms, apsauga nuo hospitalizacijos išlieka pakankamai aukšta, o kylantys atvejų skaičiai valstybių nebegąsdina – visos jos stengiasi išgelbėti savo sveikatos apsaugos sistemas.
„Lieka neaišku, kokią realiai grėsmę kelia ši atmaina, nes vien atvejais beveik niekas nebesiremia. Grėsmė yra sveikatos apsaugos sistemoms, tad net jei prie didelio atvejų skaičius turime ne kritinį ligonių užimtumo lygį, tai tos grėsmės kaip ir nėra.
Tai iš tos pusės vertinti omikron grėsmę yra sudėtinga, nes Lietuvoje nėra aiškus imunizuotos populiacijos rodiklis, nes nemažai žmonių yra pasirinkę persirgimo kelią. Nemažai rizikos grupių žmonių skiepijasi stiprinamąja doze, todėl reikia tikėtis, kad tai mus ir išgelbės“, – kalba G. Dudas.
Jis pabrėžia, kad išlieka tikimybė, jog omikron atmaina išstums delta atmainą.
„Pats faktas, kad šiuo metu omikron plinta, rodo, kad turi pranašumą, nes sugebėjo išplėsti imlių žmonių ratą – didėja tikimybė užkrėsti skiepytus ar persirgusius žmones. Iš tos pusės yra gana akivaizdus perdavimo pranašumas. Yra būdų, kuomet delta galėtų cirkuliuoti, jeigu taptų aišku, kad omikron nepasižymi įgimtu perdavimo pranašumu“, – sako Gyvybės mokslų centro atstovas.
Anot G. Dudo, dabar ypač sunku išsiaiškinti, koks omikron pranašumas prieš delta atmainą, nes pastaroji „supažindino“ didelę žmonijos dalį su virusu.
„Jeigu imtume du imlius žmones, vieną užkrečiame delta, kitą omikron, pasirodytų, kad delta užsikrėtęs žmogus užkrėstų daugiau savo kontaktų negu omikron. Tas nėra žinoma ir nebus žinoma ilgą laiką, nes delta prasiėjo pro žmoniją pakankamai greitai ir agresyviai, todėl pasaulyje žmonių, kurie nėra susidūrę su koronavirusu, yra itin mažai likę. Labai sunku vertinti įgimtas savybes, dabar mes kalbame apie ligos sunkumą, užkrečiamumą imunizuotose populiacijose“, – sako jis.
Pasak mokslininko, omikron atmaina galėtų būti ta, kuri dėl savo gebėjimo sparčiai plisti, užkrėstų paskutiniuosius žmones populiacijoje, kurie su virusu dar nesusidūrė.
„Skiepų efektyvumas saugant nuo užsikrėtimo delta yra apie 80 proc., jeigu kalbame apie informacinės RnR vakcinas, tai populiacijoje susidaro barjeras delta atmainai plisti toliau, omikron, panašu, gali prasimušti pro tą vieno užsikrėtimo barjerą ir tokiu būdu galėtų pasiekti paskutinius žmones, kurie nėra sutikę koronaviruso“, – tvirtina jis.
Vis dėlto mokslininkas nepritaria viešojoje erdvėje sklandančiam teiginiui, kad virusas tenori išlikti, tad tampa mažiau mirtinu.
„Aš nesutinku su tuo dažnai girdimu teiginiu, kad neva virusai kažkokiu stebuklingu būdu evoliucionuoja link mažesnio mirtingumo. Ypatingai koronaviruso atveju, nes pats perdavimo ir sunkios ligos laikotarpis nesudaro jokių sąlygų atrinkti mažiau ar daugiau mirtinus variantus. Kadangi natūrali atranka veikia tik perdavimo lygmeniu, virusui visiškai nesvarbu, ar jis nužudo daugiau, ar mažiau. laikotarpiai nesutampa, kad mirtis būtų tos atrankos taikinys“, – tvirtina G. Dudas.
Jis priduria, kad omikron atmainai plintant tarp imunizuotų žmonių, gali susidaryti įspūdis, kad atmaina nėra pavojinga, tačiau tai – vakcinos arba persirgimo įtaka.
Šaltinis: LRT.LT
