Prasidėjo septyniasdešimt šeštoji karo Ukrainoje diena.
Ankstesnių dienų įvykius skaitykite čia.
2022-05-10 ĮVYKIAI
09:48 O. Arestovyčius: Rusija vilkins karą, kad priverstų Ukrainą atiduoti dalį savo teritorijos
Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per savo Pergalės dienos kalbą leido suprasti, jog jis nėra suinteresuotas karo eskalacija pasitelkiant branduolinius ginklus ar įsiveliant į tiesioginį konfliktą su NATO, rašo agentūra AP.
O. Arestovyčius atkreipė dėmesį į V. Putino teiginį, kad Rusija pagerbs Antrajame pasauliniame kare besikovusių žmonių atminimą „darydama viską, kad nepasikartotų pasaulinio karo siaubas”. Pasak Ukrainos prezidento patarėjo, tai reiškia, „kad branduolinio karo nebus. Karo su NATO nebus. Tačiau bus lėtai bandoma išspręsti tris pagrindines problemas” – visišką Luhansko, Donecko ir Chersono sričių kontrolės perėmimą.
Jei Rusija įgyvendintų šiuos planus, ji įgytų pramoninio Donbaso, apimančio Mariupolio uostamiestį, kontrolę ir galėtų suformuoti sausumos koridorių į 2014 metais aneksuotą Krymą.
Vėlų pirmadienį duodamas interviu, O. Arestovyčius nurodė, kad Rusija vilkins karą, siekdama priversti Ukrainą atsisakyti šių teritorijų kontrolės. Pasak jo, Ukrainos galimybės sužlugdyti šiuos planus priklausys nuo to, ar Vakarai pristatys šaliai jai taip reikiamų sunkiųjų ginklų.
09:41 Slovakijos premjeras: prasidėjus karui, šalis stojo į teisingą pusę
Prasidėjus karui Ukrainoje, Slovakija stojo į teisingą istorijos pusę. Tai pirmadienį Bratislavoje per didelį mitingą Ukrainai remti pareiškė Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris, praneša portalas „aktuality.sk”.
„Šįsyk Slovakija nedvejojo. Tai visam pasauliui parodė, kad mes vertiname gyvenimą ir esame pasirengę nuoširdžiai ir šiltai priimti nuo karo bėgančius žmones”, – sakė premjeras, pridurdamas, kad didžiuojasi slovakais.
Mitinge taip pat kalbėjo Slovakijos URM valstybės sekretorius Martinas Klusas. Jis priminė, kad Ukraina kovoja ir už Slovakiją.
„Ukrainiečiai miršta už tai, kad vieną kartą taptų dalimi Europos, kurios dalis esame mes ir iš kurios mus kai kas labai nori išplėšti”, – sakė jis.
E. Hegeris įteikė apdovanojimus aktyvistams, teikusiems pagalbą pabėgėliams Slovakijos ir Ukrainos pasienyje.
Pirmadienį Bratislavos Slavino rajone taip pat buvo surengta akcija, skirta Rašizmo aukų dienai. Ją mėgino sužlugdyti agresyviai nusiteikę asmenys su sovietinėmis vėliavomis ir raidėmis Z. Policija sulaikė du iš jų už viešosios tvarkos pažeidimą.
08:01 Į Kanadą atskrido pirmasis lėktuvas su pabėgėliais iš Ukrainos
Kanados Niufaundlando ir Labradoro provincijos sostinėje Sent Džonse nutūpė pirmasis regiono vyriausybės užsakytas lėktuvas su pabėgėliais iš Ukrainos. Tai pranešė televizijos kanalas „CBC News”.
Orlaivis su 166 pabėgėliais, tarp kurių – 55 vaikai, atskrido iš Lenkijos Katovicų miesto.
Visas skrydžio išlaidas padengė provincijos vyriausybė. Oro uoste ukrainiečius sutiko regiono ministras pirmininkas Andrew Furey`is.
Dalis pabėgėlių gavo darbo kvietimus dar būdami Lenkijoje, kadangi Niufaundlando ir Labradoro vyriausybė atidarė Varšuvoje specialų biurą, padedantį ukrainiečiams sutvarkyti dokumentus, įsidarbinti ir įsikurti.
„CBC News” duomenimis, nuo šių metų pradžios į Kanadą atvyko daugiau kaip 19 tūkst. ukrainiečių, bet anaiptol ne visi jie yra pabėgėliai. Nuo kovo vidurio federalinė vyriausybė priėmė daugiau kaip 90 tūkst. ukrainiečių prašymų išduoti vizą.
07:55 Pulitzerio apdovanojimu pagerbti Rusijos karą nušviečiantys Ukrainos žurnalistai
Pulitzerio premijos valdyba pirmadienį pagerbė Ukrainos žurnalistus už „drąsą, ištvermę ir įsipareigojimą teisingai” nušviesti Rusijos invaziją į jų šalį.
Niujorko Kolumbijos universitetui paskelbus 2022 m. prestižinių apdovanojimų laimėtojus, valdyba Ukrainos žurnalistams skyrė „ypatingą pagyrimo raštą”. „Nepaisant bombardavimo, pagrobimų, okupacijos ir net žūčių savo gretose, jie atkakliai stengiasi pateikti tikslų baisios tikrovės vaizdą, darydami garbę Ukrainai ir viso pasaulio žurnalistams”, – sakė premijos administratorė Marjorie Miller.
Pasak Žurnalistų apsaugos komiteto, Rusijai vasario 24 dieną pradėjus plataus masto invaziją į kaimyninę šalį, žuvo mažiausiai septyni žurnalistai, trys jų – iš Ukrainos.
Daugiausia – tris – žiniasklaidos Pulitzerius pelnė „The New York Times”. Laikraštis laimėjo tarptautinių reportažų kategorijoje už tai, kad atskleidė didžiulį žuvusių civilių skaičių per JAV vadovaujamus oro antskrydžius Artimuosiuose Rytuose, įskaitant Iraką, Siriją ir Afganistaną. Jis taip pat gavo apdovanojimą už nacionalinį tyrimą apie mirtinus incidentus policijos darbe Jungtinėse Valstijose. Salamishah Tillet laimėjo kritikos kategorijoje už straipsnius apie rasę mene ir kultūroje.
Tarp kitų apdovanotųjų – „The Washington Post” už „įtikinamą ir vaizdingai pateiktą pasakojimą” apie JAV Kapitolijaus šturmą 2021 m. sausio 6 d., penki „Getty” fotografai už nuotraukas iš šio užpuolimo, Marcusas Yamas iš „Los Angeles Times” už JAV pasitraukimo iš Afganistano vaizdus, taip pat keturi „Reuters” fotografai, dokumentavę Indijos kovą su COVID-19.
2022-05-09 ĮVYKIAI
20:50 Prorusiški separatistai Mariupolyje išskleidė milžinišką Georgijaus juostą
Prorusiški separatistai pirmadienį užimtame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje minėjo 77-ąsias Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines. Kremliaus partijos „Vieningoji Rusija” duomenimis, miesto centre buvo išskleista milžiniška Georgijaus juosta, pranešė agentūra TASS.
Georgijaus juosta yra Rusijos karinis simbolis, kuris nuo 2005 metų naudojamas pergalei Antrajame pasauliniame kare prisiminti. Ji laikoma ir prezidento Vladimiro Putino rėmėjų atpažinimo ženklu. Ukrainoje Georgijaus juosta nuo 2017 metų yra uždrausta.
Oficialiais duomenimis, Mariupolyje išskleista juosta buvo 2 100 kvadratinių metrų dydžio. Nuotraukose buvo matyti, kaip ji nešama per smarkiai sugriauto miesto centrą.
Eitynėms vadovavo prorusiškos separatistų vadovybės Donecke atstovai. Jie iš naujo uždegė ir „amžinąją ugnį”. Prisimenant nukautus rusų pajėgų karius, viena gatvė pervadinta į Didvyrių alėją. Kiek žmonių dalyvavo eitynėse, nežinoma.
Mariupolyje prieš karą gyveno daugiau kaip 400 000 žmonių. Dabar jų čia liko maždaug trečdalis. Dauguma gyventojų pabėgo.
Pranešama, kad pirmadienį rusų daliniai toliau mėgino šturmuoti vis dar Ukrainos kovotojų ginamą „Azovstal” gamyklą.
20:35 Pentagonas: nėra požymių, kad rusų pajėgos ruoštųsi pulti Odesą
Rusijos oro pajėgų antskrydžiai Odesoje, Pentagono vertinimu, nereiškia, kad netrukus gali būti surengta didelė ataka prieš šį Ukrainos uostamiestį.
Rusų kariuomenė šiuo metu nėra pajėgi ten vykdyti puolimą iš sausumos ar jūros, pirmadienį sakė aukštas Pentagono atstovas. Esą gali būti, kad raketų atakos yra skirtos tik dėmesiui nukreipti.
Jei ukrainiečių pajėgos, reaguodamos į šias atakas, susikoncentruotų į Odesos gynybą, paramos pritrūktų kitur, aiškino Pentagono atstovas. „Tokia yra prielaida. Mes tiksliai to negalime pasakyti”, – pridūrė jis.
20:25 JT žmogaus teisių taryba rengs posėdį dėl Ukrainos
JT Žmogaus teisių taryba ketvirtadienį specialioje sesijoje aptars blogėjančią padėtį Ukrainoje.
Posėdis numatytas paprašius Ukrainai, kurioje nuo vasario pabaigos vyksta Rusijos pradėtas karas.
Prašymą Ženevoje posėdžiaujančiai tarybai palaikė 53 šalys.
Kovo mėnesį taryba įsteigė Nepriklausomą tarptautinę tyrimo komisiją įtariamiems žmogaus teisių pažeidimams Ukrainoje ištirti.
16:04 Netikėtai atvykusiam į Odesą Europos Vadovų Tarybos pirmininkui teko bėgti į slėptuvę
Pirmadienį Odesoje su iš anksto neskelbtu vizitu apsilankęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘as Michelis buvo priverstas nutraukti susitikimą ir bėgti į slėptuvę, kai pietiniam Ukrainos miestui vėl buvo smogta raketomis, pranešė ES pareigūnas.
Smūgis buvo suduotas tuo metu, kai vyko Ch. Michelio susitikimas su Ukrainos ministru pirmininku Denisu Šmyhaliu. „Susitikimo su premjeru metu dalyviams teko nutraukti susitikimą ir slėptis, nes į Odesos regioną vėl smogė raketos”, – sakė pareigūnas.
Vizito metu Ch. Michelis apžiūrėjo uostą ir „galėjo iš arti pamatyti Rusijos karo poveikį pasaulinėms tiekimo grandinėms”, sakė ES pareigūnas.
„Tai, kad daugybė tonų grūdų įstrigo uoste dėl Rusijos vykdomos Juodosios jūros blokados, ne tik kenkia Ukrainos ekonomikai, bet ir trukdo pasauliui gauti gyvybiškai svarbių maisto produktų, ir kelia grėsmę maisto saugumui visame pasaulyje”, – sakė jis.
Ukraina yra viena pagrindinių kviečių augintojų ir eksportuotojų pasaulyje, tačiau dėl invazijos sutriko ir sėja, ir paskirstymas, kurį paralyžiavo Rusijos sunaikinta transporto infrastruktūra ir Odesos, pagrindinio grūdų eksporto uosto, blokada.
Prieš karą Ukrainai teko apie 12 proc. pasaulio kviečių eksporto, o karui prasidėjus maisto prekių kainos smarkiai išaugo.
ES vadovas taip pat išklausė Ukrainos karinio jūrų laivyno vado informacijos apie „žalą, kurią padarė iš jūros paleistos Rusijos raketos, ir galėjo savo akimis stebėti beprasmišką gyvenamojo namo sugriovimą ir poveikį nekaltiems civiliams”.
15:50 Rusijos derybininkas: taikos derybos su Ukraina tęsiasi nuotoliniu būdu
Rusijos vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis pirmadienį pareiškė, kad jo šalies taikos derybos su Ukraina nėra sustabdytos ir tęsiasi nuotoliniu būdu, praneša BBC.
„Derybos nuotoliniu formatu nėra sustabdytos”, – Rusijos naujienų agentūrai „Interfax” sakė V. Medinskis. Paklaustas, ar kuriuo nors metu planuojami gyvi Maskvos ir Kijevo pareigūnų pokalbiai, V. Medinskis nurodė, kad „tam reikia daugiau konkrečių susitarimų”.
Paskutinės gyvos abiejų šalių delegacijų derybos vyko kovo 29 d. Nuo tada visi derybų etapai vyko nuotoliniu būdu.
15:25 V. Putinas pažadėjo pagalbą Ukrainoje kritusių karių šeimoms
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino rusų karių nuostolius per puolimą Ukrainoje ir pažadėjo materialinę paramą žuvusiųjų artimiesiems. „Kiekvieno kareivio ir karininko žūtis reiškia kančią ir nepataisomą netektį giminaičiams ir artimiesiems, – sakė V. Putinas pirmadienį savo kalboje Raudonojoje aikštėje. – Valstybė, regionai, įmonės ir pilietinės visuomenės organizacijos daro viską, kad būtų pasirūpinta šiomis šeimomis ir suteikta pagalba”.
Parade, skirtame Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją 77-osioms metinėms, V. Putino duomenimis, dalyvavo ir Donbase Rytų Ukrainoje kovojantys kariai. Vakarų kariniai stebėtojai mano, kad iki šiol kare žuvo tūkstančiai rusų kareivių. Oficialiais Maskvos duomenimis, iki šiol žuvo 1 351 kareivis.
Ypatinga pagalba, anot V. Putino, bus skiriama kritusiųjų ir sužeistųjų vaikams. „Šiandien pasirašytas atitinkamas prezidento dekretas”, – sakė jis. Viena priemonių bus kvotų sistema. Ukrainoje kovojusių kareivių vaikams bus skirta 10 proc. studijų vietų valstybinėse aukštosiose mokyklose. Jiems nereikės laikyti stojamųjų egzaminų į universitetus. Kadetų ir karinės mokyklos taip pat raginamos priimti tokius vaikus be egzaminų.
15:05 Čekijos premjeras: V. Putinas iškraipo istoriją
Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną sąmoningai iškraipant istoriją ir dabartį. „Beprasmiška gintis nuo kiekvieno melo, kurį girdėjome Maskvoje”, – sakė vyriausybės vadovas pirmadienį agentūrai ČTK. Prieš tai V. Putinas savo kalboje 77-ųjų rusų pergalės prieš nacistinę Vokietiją metinių proga teisino karą prieš Ukrainą.
„Ši kalba parodė, kaip svarbu, kad Vakarai vieningai ir greitai veiktų prieš agresorių”, – pabrėžė P. Fiala. Jis nuo gruodžio vadovauja liberalų ir konservatorių koalicijai. ES ir NATO narė Čekija nuo vasario pabaigos priėmė daugiau kaip 330 000 karo pabėgėlių iš Ukrainos.
Tuo tarpu Prahos miesto taryba nusprendė iš sovietų maršalo Ivano Konevo (1897-1973) atimti garbės piliečio vardą. Jo vaidmuo Čekijoje vertinamas prieštaringai. Nors I. Konevas 1945 metų pavasarį dalyvavo išvaduojant Bohemiją iš vokiečių okupacijos, jis vaidino ir svarbų vaidmenį 1956-aisiais numalšinant Vengrijos liaudies sukilimą.
Jau prieš dvejus metus generolo statulos demontavimas Prahoje sukėlė įtampą su Maskva.
13:58 Latvijoje gegužės 9-ąją pagerbiant kare žuvusius ukrainiečius iki pusės stiebo nuleistos vėliavos
Latvijoje gegužės 9-ąją pažymima per karą Ukrainoje žuvusių žmonių atminimo diena – šalyje iki pusės stiebo nuleistos vėliavos, praneša portalas „eurointegration.com.ua”.
Latvijos URM vadovas Edgaras Rinkevičius pareiškė, kad šalis gedi visų ukrainiečių, žuvusių prasidėjus Rusijos agresijai.
„Mes siunčiame savo širdžių šilumą motinoms ir tėvams, seserims ir broliams, dukterims ir sūnums, netekusiems savo artimųjų. Mes nugalėsime”, – parašė ministras tviteryje.
Pergalės parke Rygoje atidaryta karui Ukrainoje skirta paroda „Šlovė Ukrainai! Didvyriams šlovė!”.
13:22 Britanijos gynybos ministras: V. Putinui negalima leisti mitologizuoti istorijos
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui neturi būti leista mitologizuoti oficialios Rusijos istorijos tik kaip tokios, kuri tiesiog „sutriuškino nacizmą”, pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace’as.
Kalbėdamas Nacionaliniame armijos muziejuje Čelsyje, Pietvakarių Londone, B. Wallace’as sakė, kad šiandien Maskvoje turėtų būti „apmąstymų” ir kančių atminimo diena. Jis pridūrė: „Ir ji taip pat turėtų būti susijusi su Stalino ir jo generolų kalte dėl 1939 m. nepuolimo pakto su naciais, leidusio abiem pusėms padalyti Lenkiją, įskaitant šaltakraujišką lenkų karininkų egzekuciją per Katynės žudynes 1940 metais”.
„2020 m. prezidentas V. Putinas paminėjo liūdnai pagarsėjusį Molotovo-Ribbentropo paktą dar vienoje ilgoje savo esė, tuokart švenčiant 75-ąsias Didžiojo Tėvynės karo pabaigos metines. Nepaisant to, kas sakoma prezidento Putino esė, tai buvo grožinės literatūros šedevras”.
„Jis apeina paktą, pagal kurį sovietų pajėgos ne tik mokė ir aprūpino nacių kariuomenę, su kuria vėliau kovojo, bet ir paskatino sistemingą invaziją į Lenkiją, Suomiją, Lietuvą, Estiją, Latviją ir Rumuniją, jų okupaciją, likvidavimą ir okupantų transportavimą”.
„Visa tai V. Putinas atmeta, teigdamas, kad Molotovo paktas buvo asmeninės galios aktas, niekaip neatspindėjęs sovietinių žmonių valios. Jei taip yra, tai būtų dar vienas pavyzdys, kai Rusijos elitas apgaudinėja, išnaudoja ilgai kenčiančius gyventojus, tačiau valdžia nepadarė išvadų dėl tragiškų padarinių jos kareiviams ir visiems Sovietų sąjungos piliečiams”.
„Negalima leisti V. Putinui iškelti tokius nepatogius faktus mėginant mitologizuoti oficialią nacionalinę istoriją kaip tokią, kuri tiesiog sutriuškino nacizmą”.
12:49 V. Zelenskis žada, kad Ukrainoje kada nors bus surengtas pergalės prieš Rusiją paradas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pažadėjo, kad jo šalyje kada nors bus surengtas pergalės prieš dabartinę Rusijos invaziją paradas, ir kartu atmetė Maskvos bandymus apibūdinti savo sukeltą karą kaip Ukrainos „denacifikaciją”.
„Didžiuojamės savo protėviais, kurie kartu su kitomis tautomis antihitlerinėje koalicijoje įveikė nacizmą. Neleisime, kad kas nors pasisavintų šią pergalę, neleisime, kad ja būtų naudojamasi”, – sakoma V. Zelenskio pranešime.
„Mūsų priešas svajojo, kad mes atsisakytume švęsti gegužės 9-ąją ir pergalę prieš nacizmą – tam, kad dabar galėtų vartoti žodį „denacifikacija”, – pridūrė V. Zelenskis. Jis nurodė, kad šią pergalės prieš nacizmą dieną Ukraina kaunasi dėl naujos pergalės. „Kažkas kaunasi už carą, fiurerį, partiją ir vyriausiąjį vadą, o mes kaunamės už Tėvynę… mūsų protėvių pergalė nenuėjo veltui”, – tvirtino prezidentas.
Pasak V. Zelenskio, Ukrainoje kada nors bus surengtas šalies pergalės paradas.
11:45 Odesai smogė keturios raketos
Pirmadienį Ukrainos Odesos uostamiesčiui smogė keturios precizinio tikslumo raketos „Onyx”. Tai pranešė portalas „Sky News”, remdamasis šalies kariuomene.
Pasak kariuomenės, raketos paleistos iš Rusijos kontroliuojamo Krymo pusiasalio.
Daugiau detalių kol kas nėra.
11:40 Ukrainos pareigūnai: Mariupolyje parado nebuvo
Ukrainos valdžios pareigūnų teigimu, Rusijos okupuotame Mariupolyje Pergalės dienos parado nebuvo.
CNN cituoja Mariupolio mero patarėją Petro Andriuščenką, kuris pareiškė, kad čia paradas nevyko, tačiau prie vieno prorusiškų separatistų neseniai atnaujinto memorialo buvo padėta gėlių.
Atskirai Mariupolio miesto taryba teigė: „Okupantai švenčia Pergalės dieną ant Mariupolio gyventojų kaulų. Į masinę kapavietę netoli Vynogradno kaimo toliau vežami šimtų Rusijos kariuomenės pražudytų piliečių kūnai.”
10:49 V. Putinas giria Rusijos kariuomenę Ukrainoje
Per karinį paradą Maskvoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagerbė Rusijos ginkluotųjų pajėgų dislokavimą Ukrainoje.
Maskvos Raudonojoje aikštėje V. Putinas sakė, kad Donbase, Rytų Ukrainoje, kariai kovoja už Rusijos saugumą. Jis teigė, kad Ukraina apsiginklavo NATO ginklais ir taip sukėlė grėsmę šaliai.
Paradas vyksta minint Sovietų sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare.
10:34 Ukraina pasmerkė Vokietiją dėl Ukrainos vėliavų uždraudimo Antrojo pasaulinio karo renginiuose
Ukrainos užsienio reikalų ministras pasmerkė Vokietijos sprendimą uždrausti Ukrainos vėliavas per sekmadienio renginius, skirtus Antrojo pasaulinio karo pabaigai paminėti.
„Berlynas padarė klaidą, uždraudęs Ukrainos simbolius”, – sakoma pirmadienį paskelbtame užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos pareiškime. „Labai klaidinga traktuoti juos vienodai su Rusijos simboliais, – pridūrė jis. – Atimti Ukrainos vėliavą iš taikių protestuotojų yra puolimas prieš visus, kurie dabar su šia vėliava rankose gina Europą ir Vokietiją nuo Rusijos agresijos”.
Šie komentarai yra reakcija į Vokietijos valdžios sprendimą 15-oje vietų įvesti apribojimus, įskaitant Rusijos ir Ukrainos vėliavų uždraudimą, kad būtų užkirstas kelias įtampai tarp abiejų šalių šalininkų minint 77-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje metines.
Nepaisant draudimo, buvo ir Ukrainos, ir raudonos sovietų vėliavos. Policijos pareigūnai ne kartą įsikišo, taip pat ir tuomet, kai buvo išskleista 25 metrų ilgio Ukrainos vėliava. Tarp tų, kuriems draudimas negaliojo, buvo diplomatai ir karo veteranai.
Berlyno valdžia gynė apribojimus sakydama, kad jų tikslas „užkirsti kelią bet kokiai konfrontacijai” memorialinėse vietose, skirtose tiek rusų, tiek ukrainiečių aukoms.
10:22 V. Zelenskis: Ukraina neleis Rusijai „pasisavinti” Antrojo pasaulinio karo pergalės prieš nacizmą
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį, minint Sovietų sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines, pareiškė, kad Ukraina neleis Rusijai pasisavinti pergalės Antrajame pasauliniame kare.
„Šiandien švenčiame Pergalės prieš nacizmą dieną. Didžiuojamės savo protėviais, kurie kartu su kitomis tautomis antihitlerinėje koalicijoje nugalėjo nacizmą. Ir niekam neleisime aneksuoti šios pergalės. Neleisime jos pasisavinti”, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė: „Mes laimėjome tada. Mes laimėsime dabar”.
09:56 JK žvalgyba: Rusija galimai smarkiai išeikvojo savo precizinio tikslumo ginklų atsargas
Rusijos kariuomenė galimai smarkiai išeikvojo savo precizinio tikslumo ginklų atsargas ir dėl to dabar naudoja „lengvai pasiekiamą, tačiau pasenusią ginkluotę, kuri yra mažiau patikima, mažiau tiksli ir lengviau perimama”. Tai pirmadienį pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija, kuria remiasi „Euronews”.
Ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje pridūrė, kad Rusijos invazija į Ukrainą atskleidė trūkumus, susijusius su Maskvos gebėjimu vykdyti tikslius antskrydžius, ir šalis dabar beatodairiškai bombarduoja Ukrainos miestus ir miestelius, kartu visiškai neatsižvelgdama į galimas civilių žūtis.
JK tai pareiškė praėjus dienai po to, kai Bilohorivkos gyvenvietėje Ukrainos rytuose rusai apšaudė mokyklą ir veikiausiai žuvo visi 60 joje buvusių žmonių.
09:18 D. Šmyhalis: Rusija nori išstumti ukrainiečius, kad sukeltų migracijos krizę Europoje
Karą prieš Ukrainą pradėjusi Rusija stengiasi sukelti migracijos krizę Europoje, bet Europos Sąjungos šalys atlaikė migrantų bangą. Tai interviu portalui „rbc.ua” pareiškė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.
„Jie paeksperimentavo su migracijos krize žiemą, pažiūrėjo, kad reiškia 4-5 tūkst. migrantų, ir po to nusprendė išstumti į Europą milijonus migrantų. Rusija tikėjosi, kad Europa pasprings ir pakriks dėl tokios krizės. Bet Europa labai garbingai atlaikė ir priėmė visus mūsų migrantus, pirmiausia – Lenkija”, – sakė Ukrainos vyriausybės vadovas.
Anot jo, dauguma Ukrainos piliečių nori grįžti į tėvynę, kai baigsis karo veiksmai.
JT duomenimis, nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainą paliko daugiau kaip 5,8 mln. žmonių, iš jų beveik 1,5 mln. jau grįžo į savo šalį.
08:34 V. Zelenskis atmetė galimybę karinėmis priemonėmis išlaisvinti Mariupolį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kol kas atmeta galimybę išlaisvinti apsiaustą Mariupolio uostamiestį, okupuotą Rusijos kariuomenės.
„Ukraina neturi pakankamai sunkiosios ginkluotės, kad išvaduotų Mariupolį karinėmis priemonėmis”, – sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau, atvykusiu solidarumo vizito į Kijevą.
Nors diplomatiniais kanalais civilius pavyko evakuoti iš apsiaustos „Azovstal” plieno gamyklos, joje likusių Ukrainos karių evakuacija yra sudėtinga, sakė jis. „Rusijos kareiviai, Rusijos armija, karinė vadovybė ir Rusijos Federacijos politinė vadovybė nenori paleisti mūsų karių”, – sakė V. Zelenskis.
Jau kelias savaites didžiąją Pietryčių Ukrainos uostamiesčio Mariupolio dalį kontroliuoja Rusija. Savaitgalį iš miesto plieno gamyklos buvo evakuoti paskutiniai ten besislėpę civiliai. Tačiau sakoma, kad šimtai ukrainiečių kovotojų vis dar laikosi gamyklos bunkeriuose ir neketina pasiduoti.
