Pristatyta naujovė – gydys neišėjus iš namų

Naujovė medicinoje. Plėtojant telemediciną, ypač regionuose, kai prireikia aukštesnio lygio medikų pagalbos, Lietuvoje bus išbandoma ir virtuali ligoninė. Tokiam eksperimentui ryžtasi Kauno klinikos, kurios pastebi, kad daugėja pacientų, nenorinčių gultis į ligoninę – ypač jaunimo. Priežastys įvairios: nepatinka aplinka arba neturi kam palikti augintinių.

Vilnietė Irina į Santaros klinikas keliavo procedūrai. Jei reikia tik konsultacijos, visada renkasi gyvą vizitą. Moteris teigia, kad nuotoliniu gydymu paprasčiausiai nepasitiki.

„Aišku, kad reikia pasirodyti gydytojui, bet mums pakliūti pas gydytoją reikia laukti mėnesį arba du“, – aiškino moteris.

Tačiau medicina žengia į priekį – nuotolinėmis konsultacijomis neapsiribojama. Nuo šiol pereinama į dar kitą lygį – Lietuvoje atsiranda virtuali ligoninė.

„Norime šio projekto metu išbandyti, kaip tai veiktų Lietuvoje“, – sakė Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos vadovas Kęstutis Stašaitis.

LNK stop kadras

Virtualią ligoninę Kauno klinikos sugalvojo ne pačios – nusižiūrėjo iš Vakarų, kur toks modelis jau taikomas.

„Matome, kad vis daugiau pacientų, ypač jaunesnio amžiaus, nenori gultis į ligoninę, nes aplinka jiems nepriimtina“, – teigė K. Stašaitis.

LNK stop kadras

Pasitaiko atvejų, kai pacientai slaugo kitą žmogų arba neturi kur palikti gyvūnų.

„Tikrai pasitaiko tokių atvejų, kai į ligoninę atvažiuoja su augintiniais – jiems nėra kur jų palikti“, – teigė K. Stašaitis.

Į virtualią ligoninę paguldytas, o realiai į namus išsiųstas pacientas iškeliaus ne tuščiomis – gaus specialią įrangą.

„Apyrankė, kuri fiksuos širdies dažnį ir oksigenacijos rodiklius. Kurį laiką galėsime monitoruoti jo gyvybines funkcijas“, – pasakojo K. Stašaitis.

Taip pat pacientas gaus planšetę, o prireikus – gliukometrą. Dirbtinis intelektas perspės medikus, jei paciento būklė ims blogėti.

LNK stop kadras

Medikai sako, kad įsivertins ir tai, kaip žmonės reaguoja į tokią naujovę bei ar sugeba naudotis suteikta įranga. Klinikos jau išsigrynino ir ligas, kurioms tokį gydymo metodą taikys.

„Širdies nepakankamumo paūmėjimas, infekcinės ligos, pilvo skausmai, kurie reikalauja stebėjimo“, – aiškino K. Stašaitis.

Be nuotolinės ligoninės, regionų ligoninėse ir skubiosios medicinos pagalbos skyriuose toliau bus plėtojama telemedicina.

„Rajonuose, nedidelėse ligoninėse, skubios pagalbos skyriuose konsultuotis su tretinio lygio įstaigos specialistais“, – komentavo sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.

M. Ambrazo / ELTA nuotr.

Prie dabar jau veikiančių prisijungia Vidurio ir Vakarų Lietuva – įsitraukia trys centrai: Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio ligoninės.

„Skirta 4,5 mln. eurų Europos struktūrinių fondų paramos ir labai tikimės, kad kitąmet startuos“, – sakė L. Vaidelienė.

LNK stop kadras

Medikų sąjūdis sveikina, bet įžvelgia tam tikrų rizikų.

„Dėl įrangos ir dėl gebėjimo ja naudotis“, – pažymėjo Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos vadovė Auristida Gerliakienė.

„Bus nupirkta aparatūra tiems centrams, kurie konsultuoja, ir tiems, kuriuos konsultuoja. Taip pat bus apmokyti gydytojai, kaip tai daryti“, – nurodė L. Vaidelienė.

A. Gerliakienė turėjo daugiau pastabų.

„Teisinė bazė yra abejotina, nes neaišku, kas bus atsakingas, jeigu įvyktų kokia nesėkmė“, – svarstė Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos vadovė.

A. Ufarto / ELTA nuotr.

Inovatyvios ir nuotolinės medicinos pažanga tuo neapsiriboja.

„Čia yra valdymo modulis – gydytojas turi vielas, tarsi stovėtų prie pat paciento, jis juos valdo ir kabeliu perduoda į kitą Atlanto pusę“, – pasakojo K. Stašaitis.

Pasaulyje jau atliekamos ir nuotolinės operacijos.

„Kai kurios procedūros yra eksperimentinėje stadijoje – atliekamos su žmonėmis nuotoliu: prostatos šalinimas, tulžies pūslės, į pilvą įvedama kamera, keli instrumentai ir pašalinamas sergantis organas. Šios procedūros yra testavimo fazėje, ypač daug atlieka Kinija“, – pasakojo VU docentas, kraujagyslių chirurgas Tomas Baltrūnas.

LNK stop kadras

Kai gydomi infarktai ir insultai – pasižymėjo ir Lietuva. Dar lapkritį, specialiu robotu nuotoliu sėkmingai buvo ištrauktas trombas iš kiaulės smegenų.

„Gyvūnas buvo Prancūzijoje, o gydytojai jungėsi iš Lietuvos, Škotijos, Amerikos ir per tris dienas atliko 24 procedūras. Tokiose sferose tokias operacijas mes atlikome pirmieji“, – sakė T. Baltrūnas.

Specialų robotą ne tik sukūrė lietuviai – jie ir yra šio projekto iniciatoriai. Anot ekspertų, tai tik laiko klausimas, kada po bandymų tokios nuotolinės operacijos bus atliekamos ir žmonėms.