Bankai privalės sumokėti gyventojams? Štai kokios naujovės laukia (3)

Lietuvos bankas (LB) siūlo griežtinti kovą su sukčiavimu ir net įpareigoti bankus kompensuoti gyventojų nuostolius.

Tad iki šiol sprendžiama esminė dilema: kas turėtų prisiimti atsakomybę, kai pinigai išviliojami apgaulės būdu?

Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja SEB banko stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė Vilija Nausėdaitė ir advokatų kontoros „Widen legal“ advokatė Julija Šlekonytė.

LB Finansų ministerijai pasiūlė daugiau kaip 20 įstatymo pakeitimų kovai su finansiniu sukčiavimu. Vienas iš siūlymų – sugriežtinti mokėjimo operacijų patvirtinimą bei bankams suteikti teisę nurašyti lėšas iš gavėjų sąskaitų, jeigu paaiškėja, kad jos įgytos neteisėtai.

Taip pat bankus norima įpareigoti keistis informacija sukčiavimo prevencijos tikslais. Taip pat įsigaliotų prievolė bankams atlyginti klientų nuostolius, jei jų pinigai buvo išvilioti apgaulės būdu.

Kokia šiuo atveju jūsų, kaip banko atstovės, pozicija šiuo klausimu? Ar tie siūlymai padėtų sumažinti gyventojų nuostolius ar gal net užkardyti tuos sukčiavimo atvejus?

V. Nausėdaitė: Aš esu labai gerai susipažinusi su tais pasiūlymais. Kai kurie pasiūlymai yra kilę iš pačių bankų.

Teisė sugrąžinti lėšas iš sukčiaus sąskaitos – keista situacija, kai visi žinome, jog vyksta sukčiavimas, bet praktiškai negalima iš sukčiaus be jo sutikimo paimti lėšų. Tai tokia kuriozinė situacija. Tai šiuo atveju tai yra labai geri pasiūlymai.

Taip pat dėl keitimosi informacija – bankai šiuo metu patys rengia platformą kartu su Pinigų plovimo prevencijos centru. Tai reikalingas teisinis pagrindas tai legalizuoti, nes yra įvairių teisinių apribojimų, kaip asmens duomenų apsauga ir panašiai.

Yra ir kitų pasiūlymų, pavyzdžiui, dėl limitų padidinimo atidėjimo laike – tai galbūt sprendžia fišingo klausimą, bet jis jau dabar pakankamai neblogai sprendžiamas bankų modelių pagalba.

Na, o tas kompensavimas, sakyčiau, man, kaip bankų atstovei, yra keistas. Nes kompensavimas iš esmės yra pripažinimas, kad sukčiavime teisingumo nepavyks atstatyti. Tada ieškome, kas už tai sumokės. Bankas tokiu atveju atliktų socialinę funkciją.

Ir čia atsiranda daug rizikų – tokiu būdu gali būti skatinamas neatsakingas elgesys, nes atsiranda mąstymas, kad vis tiek kažkas kompensuos. Tai šitas pasiūlymas, mano vertinimu, nėra geras.

Gerbiama Julija, kaip vertintumėte pastaruosius siūlymus? 

J. Šlekonytė: Manau, panašiai vertinčiau, kad iš tikrųjų dalis jų yra labai geri ir įteisina dalykus, kurių tikrai labai reikia. Ypatingai tas lėšų nurašymas iš gavėjo.

O dėl to, kad bankai turėtų kompensuoti nuostolius – taip, jeigu kalbant iš gyventojų ir įmonių pusės, tai atrodo labai gera priemonė, nes pagaliau turime, kad kažkas atiduos tuos pinigus.

Bet, vadinasi, mes pastatome kažkokią atsakingą instituciją, kuri nepriklausomai nuo aplinkybių turės visą laiką likti ta trečioji šalis, kuri tuos pinigus atiduoda.

Tai jeigu nustatome tokias priemones, turi būti investuojama ir į kitas – kad ir to fišingo SMS žinutėmis būtų mažiau, kad gyventojai būtų labiau šviečiami ir kad visos institucijos imtųsi reikiamų veiksmų, kad gyventojai į tas pinkles pakliūtų kuo mažiau.

Vaitiekūnas apie siūlymus pažaboti sukčiavimą: svarbu neapkrauti finansinių įstaigų biurokratine našta

Lietuvos bankui (LB) trečiadienį Vyriausybėje pristatant siūlomus įstatymų pakeitimus, kurie padėtų kovoti su finansiniais sukčiais, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pripažįsta, kad tai labai svarbi problema. Jo teigimu, sukčiavimas sudėtingėja, tad siūlymai bus vertinami rimtai.

„Jei LB turi siūlymų, ypač, kai tie siūlymai visai neblogi – be abejo, kad visada galime tobulėti. Žiūrint plačiau, tai labai didelė ir išplitusi problema – sukčiavimas virtualioje erdvėje vis sudėtingėja, vis darosi įtaigesnis ir žmonėms darosi sunku atskirti, kur yra tikri pasiūlymai ir kreipimaisi į juos, o kur yra sukčių pinklės“, – Vyriausybėje žurnalistams sakė K. Vaitiekūnas.

„Manau, kad kryptis labai teisinga, o jei LB mums tuos pasiūlymus pristatys, mes juos vertinsime labai rimtai – tarp jų bus tikrai gerų (variantų – ELTA)“, – vylėsi Finansų ministerijos vadovas.

Tiesa, anot jo, kalbant, jog bankai turėtų būti įpareigoti atlyginti gyventojams žalą, kurią jie patyrė nukentėję nuo sukčių, reikia būti itin atsargiems ir nepalikti vietos piktnaudžiavimui.

Jis taip pat mano, jog nebūtinai visus pakeitimus reikia priimti vienu metu – geriau pasiūlymus vertinti atskirai, diskutuoti ir užtikrinti, kad papildomi saugos mechanizmai neapkrautų finansinių įstaigų biurokratine našta.

„Tai labai plonas ledas. (…) Reikia įsivertinti, kad kiekviena prevencija ir bandymas kontroliuoti – lėtina procesus ir didina biurokratinę naštą. Reiktų labai gerai pasvarstyti, kurie pasiūlymai yra verti dėmesio, o kuriuos –  atidėti vėlesniam laikui ir geriau išdiskutuoti“, – teigė K. Vaitiekūnas.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, per praėjusius metus finansų įstaigos neleido pasisavinti beveik 40 mln. eurų, sustabdytų lėšų suma siekė apie 15 mln. eurų.

Tiesa, per pastaruosius dvejus metus sukčiai iš gyventojų ir įmonių kasmet išviliojo po 20 mln. eurų.

Anot LB, augantis sukčiavimo mastas atsispindi ir ginčuose su bankais ar kitais mokėjimo paslaugų teikėjais.