Ekspertė išanalizavo kaltę dėl 2 nužudymų pripažinusio Beno Mikutavičiaus kūno kalbą: štai ko jis nepasakė žodžiais (2)

Košmarišku ketvirtadieniu tapusi diena Kaune sukrėtė visą šalį – vos kelių valandų skirtumu Dainavos mikrorajone rasti dviejų nužudytų jaunų merginų kūnai. Naktį iš penktadienio į šeštadienį sulaikytas 1996 metais gimęs Benas Mikutavičius, kuris įtariamas abiem nužudymais. Sekmadienį Kauno apylinkės teismas patenkino prokurorės prašymą ir skyrė įtariamajam trijų mėnesių suėmimą, pranešta, kad pats B. Mikutavičius pripažino kaltę dėl dviejų nužudymų.
Į posėdį vyras buvo atlydėtas gausiai ginkluotų pareigūnų, o vedamas į teismą nesislėpė nuo kamerų, tačiau į žurnalistų klausimus neatsakinėjo. Teismo salėje jis sėdėjo nuleidęs galvą, nebylus, nepakeldamas akių ir laikydamas rankose pluoštą dokumentų pluoštą.
Kūno kalbos, žmonių tipologijos, veidotyros mentorė ir karjeros konsultantė Laura Šukienė naujienų portalui tv3.lt paaiškina, ką iš tiesų galima „perskaityti“ iš B. Mikutavičiaus elgesio teismo posėdžio metu.
Atskleidė, kodėl teismo posėdyje B. Mikutavičius atrodė ramus
Anot jos, būtina suprasti, kad vien iš žmogaus kūno kalbos neįmanoma spręsti nei apie jo kaltę, nei apie psichinę būklę.
„Kūno kalbos analizėje svarbiausia stebėti pokyčius. Dažniausiai lyginamas žmogaus elgesys iki nusikaltimo – jei yra įrašų – ir po jo. Tik matant šiuos skirtumus bei pažįstant žmogų galima daryti tikslesnes išvadas“, – aiškina pašnekovė.
L. Šukienė pabrėžia, kad tiksliausiai kūno kalba interpretuojama tuomet, kai ji derinama su žodiniais atsakymais – stebint žmogų diskusijoje, apklausoje ar bet kurioje situacijoje, kur jis kalba ir reaguoja į klausimus.
„Tuo momentu yra stebima reakcija kūno į užduodamus klausimus. Nustatyti, ar žmogus yra psichiškai stabilus ar nestabilus, gali psichikos ekspertai, kurie dirba, duoda įvairiausius testus, stebi elgseną bei testų atsakymus ir padaro išvadas“, – sako ji.
Anot pašnekovės, kūno kalba atspindi žmogaus jausmus konkrečiu momentu ir leidžia suprasti jo emocinę būseną.
„Visiems kyla natūralus klausimas, kodėl B. Mikutavičius, atlikęs tokius baisius nusikaltimus, sėdi ramiai? Mes lyg tai norėtume matyti didelį kaltės jausmą, pavyzdžiui, veido, akių, lūpų dengimąsi, savo veido slėpimą, galbūt gynimąsi ar prašymą atleisti, bet ramaus sėdėjimo mes tikimės mažiausiai“, – aiškina ji.
L. Šukienė pastebi, kad dauguma žmonių tikisi, kad po stiprių įvykių žmogus reaguos audringai – verks, pyks ar garsiai reikš emocijas.
„Šiuo metu mes turime ramų sėdėjimą, galva nulenkta, pakeliama labai retais atvejais. Stebimos surakintos rankos, makalavimas dokumentų tarp rankų, lyg bandymas ką nors skaityti ar žiūrėti. Keistas pamurmėjimas, lūpų judesiai ar žodžių pamurmėjimas“, – B. Mikutavičiaus kūno kalbą teismo posėdyje apibūdina specialistė.
Išanalizavo B. Mikutavičiaus kūno kalbą teismo posėdyje
Jos teigimu, vien tai, kad žmogus yra vengiantis žiūrėti į akis arba dažnai nulenkęs galvą, net natūraliame gyvenime, tikrai neparodo psichikos sutrikimo – tai gali rodyti drovumą, baimiškumą, nepasitikėjimą savimi, bet taip besielgiantys žmonės negali būti potencialūs žudikai.
„Tarsi keista suprasti, kad jam užduodami provokuojantys klausimai gali išlaikyti jo nenorėjimą atsakyti ar visišką apatiją, sėdėjimą ramiai ir nebendravimą su niekuo, net ir su savo advokatu. Ką tai gali rodyti?
Visiškai neutraliai žiūrint, kaip kūno kalbos specialistui, tai gali rodyti ūmią streso reakciją, disociacinę būseną, dalinį atsijungimą, galbūt perteklinę savikontrolę. Tai taip pat gali reikšti gėdą ir pažeminimo jausmą, nes reikia suprasti, kad žmogus pirmą kartą sėdi teismo salėje“, – aiškina ji.
Pašnekovė teigia, kad pirmasis B. Mikutavičiaus pasirodymas teismo salėje gali signalizuoti psichologinį užsidarymą – tarsi poziciją „nieko nesakysiu ir nekalbėsiu“, savotišką vidinį bloką.
„[Aptariant] jo pamurmėjimą, tai gali reikšti vidinį dialogą su pačiu savimi. Ramybė teismo salėje gali reikšti ne kažkokį sutrikimą, ko daugelis tikisi, o psichikos gynybinį mechanizmą, tarsi organizmas pats, to netgi žmogui nesuprantant, saugosi nuo perdegimo“, – pažymi L. Šukienė.
Specialistė pabrėžia, kad vien žmogaus elgesys teismo salėje negali atskleisti jo psichikos sutrikimų ar leisti nustatyti, ar jis kaltas.

„Labai dažnai žmonės linkę nusikaltėlio kūno kalboje ieškoti „monstro“ požymių, tikėdamiesi taip atpažinti panašius žmones aplink save. Tačiau taip daryti negalima – tai nieko neparodo ir gali būti tiesiog natūrali gynybinė reakcija ar emocija žmoguje“, – aiškina ji.
L. Šukienė paaiškina, kad apklausų metu tas pats klausimas žmogui dažnai pateikiamas kelis kartus – skirtingomis dienomis ar net tą pačią dieną. Stebint, ar jo elgesys ir kūno kalba kinta, galima daryti tikslesnes išvadas.
Ji taip pat pabrėžia, kad tikėtis iš kūno kalbos ar veidotyros ekspertų „žudiko etiketės“ – klaidinga. Anot pašnekovės, bandymas žmones sieti su tam tikra elgsena ar veido bruožais gali būti pavojingas, nes taip etiketės uždedamos net tiems, kurie neturi nei minčių, nei polinkio į agresiją.
Dvi kraupios žmogžudystės
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad maždaug pusantros paros besislapsčiusį 29 metų įtariamąjį mieste sulaikė į paiešką susibūrę kauniečiai ir perdavė policijai.
Sekmadienį vyras atvežtas į teismą. Prokurorės prašymą tenkęs Kauno apylinkės teismas dviejų merginų nužudymu įtariamam B. Mikutavičiui skyrė griežčiausią kardomąją priemonę – 3 mėnesių suėmimą.
Į teismą sekmadienio rytą pristatytą B. Mikutavičių, kuriam buvo uždėti antrankiai, lydėjo keli policijos pareigūnai. Teismo salės „narve“ vyras sėdėjo nunarinęs galvą ir į žurnalistų klausimus neatsakinėjo.
Kauno teisėsaugos pareigūnai sujungė du ikiteisminius tyrimus dėl dviejų jaunų moterų itin žiauraus nužudymo Kaune.
Prokurorė po posėdžio nurodė, kad vyras pripažino kaltę dėl dviejų merginų nužudymų.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad ketvirtadienį, gruodžio 4 dieną, buvo gautas pranešimas, kad Kaune, V. Krėvės prospekte buvo rastas 2003 m. gimusios moters kūnas su pjautine žaizda.
Vėliau apie 19.46 val. buvo gautas pranešimas, kad nepavyksta susisiekti su giminaite. Atvykus tarnyboms, bute, esančiame Pramonės prospekte, rastas 2001 m. gimusios moters kūnas su smurto žymėmis.







